Vilniaus miesto savivaldybės politikai prieš pusmetį gerokai pabrangino viešojo transporto bilietus, žadėdami, kad paslaugos bus kokybiškesnės. Nieko panašaus neįvyko.
Kaip ir anksčiau, net greitųjų autobusų kartais reikia laukti ilgiau, nei prieš pabrangimą, nors žadėta atvirkščiai.
Kaip ir anksčiau, nors kalbėta, kad tiek autobusų, tiek troleibusų parkas atnaujintas (su tuo sutinku, nes atsirado troleibusų, kurie „pakrauti" gali ne vieną kilometrą važiuoti be „ūsų"), keleiviams nuo to ne geriau - vasarą net per karščius dažnoje transporto priemonėje neveikia arba neįjungiami kondicionieriai, o žiemą su šildymų gerokai persistengiama.
Sausio 15-osios rytą teko važiuoti iš Jeruzalės į sostinės centrą. 1G autobuso teko palaukti apie 10 minučių. Jis buvo pilnutėlis, tačiau kadangi kitas, sprendžiant pagal švieslentę, būtų atvažiavęs tik dar po 7 minučių, įlipau, nes kitaip būčiau pavėlavęs į darbą.
Ir įlipęs nustėrau. Lauke buvo -18 laipsnių pagal Celsijaus skalę, o autobuse - kone kaip krosnyje. Mažyčiame ekranėlyje virš vairuotojo rodė, kad autobuse yra + 22 laipsniai. Kitaip tariant, 40 laipsnių skirtumas tarp to, kas buvo lauke! Žmonės apsirengę storiausiais megztiniais, paltais turi kęsti tokį karštį.
Man keliolika minučių teko gerokai paprakaituoti, kadangi nusirengti nebuvo jokių šansų, nes keleiviai stovėjo susigrūdę.
Tik Pramogų arenos stotelėje kiek žmonių išlipo ir galėjau išsirengti iki marškinėlių. Tačiau kadangi stovėjau ant laiptų, tiek Žalgirio, tiek Kalvarijų turgaus stotelėse, kai durys atsidarydavo, prakaituotai nugarai nebuvo malonu justi pro duris dvelkiantį speigą.
Žaliojo tilto stotelėje išlipo tiek daug žmonių, kad atsirado ir sėdimų vietų. Atsisėdau, bet teko tuoj atsistoti: į kojas pūtė toks karštas oras, kad sunku buvo kentėti. Laimei, kelionė buvo beveik pasibaigusi...
Vienu žodžiu, įsitikinau, kad sveiko proto trūksta ne tik politikoje. Turbūt tik vairuotojas suprato, kam autobuse reikia palaikyti tokį karštį.