Baisu girdėti, kad ateityje sveikatos sistema išgyvens dar didesnius iššūkius, medikai sensta, išeina, kai kuriose ligoninėse didelė dalis specialistų - jau beveik pensinio amžiaus.
Ir politikai viešai neguodžia, bus dar sunkiau.
Štai Santaros klinikas palikus šešiems neurochirurgams šeimos buriasi, inicijuoja peticijas, kad būtų kam operuoti vaikus, nes išėjo patyrę specialistai ir ne visiems sudėtingos vaikų operacijos įkandamos.
Aplanko suvokimas, kad sveikatos sistemą ir laiko tie profesionalai, jei jų nelieka, viskas griūva.
Baisu tą suvokti. Kitas dalykas, kodėl geriausi specialistai išeina? Juos reikia ant rankų nešioti, sukurti jiems geriausias sąlygas, mokėti didžiulius atlyginimus, kad tik jie dirbtų, atkurtų pacientams sveikatą, gelbėtų gyvybes.
Bet medikai irgi žmonės, jie irgi perdega, jiems irgi nebepakanka nervų atlaikyti visus gyvenimo iššūkius ir jie renkasi išeiti, jei dirbti nėra gera, o geri specialistai visur laukiami.
Kodėl formuojasi tokia praktika, kad problemas spręsti imasi pacientų tėvai, visuomenė, kai užtikrinti sveikatos sistemos sklandumą turi valstybė?
Jau ir nusikaltėlius visuomenė pradėjo gaudyti, mokyti savo vaikus - lygiai taip pat, daugybė žmonių samdo papildomai mokytojus savo vaikams, kad šie pasiruoštų egzaminams.
Kokius dar klausimus spręs paprasti žmonės, kad gautų paslaugas, kurios jiems priklauso.
O ką matome valdžioje, tik pjautynės, peštynės, patyčios. Pagalių į ratus kaišiojimas, kuris čia geresnis.
O kiek metų kalbama apie sudėtingėjančią demografinę padėtį? Visuomenė sensta, vaikų gimsta mažiau. Ir jei taip ir toliau, turėsime tiek problemų visose srityse, kad mažai nepasirodys.
Nes valstybę laiko darbingi žmonės.