6 nuotr.Kiekvienais metais Lietuvos prezidentas ar prezidentė skaito Seime metinį pranešimą. Kaip privalomą lažą. Kiekvienais metais Seimo valdantieji apsimeta, kad prezidentas (-ė) jų nekritikavo. O Seimo opozicija atkerta priešingai - kritikavo. Kiekvienais metais pranešimuose užsimenama apie būtiną politikų konstruktyvų dialogą. Ir kiekvienais metais tas užsiminimas jau po savaitės pamirštamas. Kiekvienais metais, nesvarbu, ką prezidentas (-ė) bylos, politologai ir apžvalgininkai jį pakritikuos. O piliečiai po tokių metinių pranešimų beveik nieko neatsimena. Šiemet įsidėmėjo „politikos dugną“ ir „gerovės valstybę“. Pernai, nors nebuvo apie tai metiniame pranešime kalbama, visi įsidėmėjo „tulpių paštą“.
Pranešimo dieną tiesiog ima atrodyti, kad pas darželinukus atėjo teta ar dėdė ir juos pakritikavo. Dėdė ar teta išėjo ir darželinukai vėl ėmė peštis, graibstyti iš rankučių žaisliukus. Visi dabartiniai mūsų šalies prezidentai vienodai kalbėjo apie būtiną piliečių santarvę, solidarumą, pagalbą ar pagarbą artimui. Visi kalbėjo, tik skirtingais sakiniais. Tačiau, jei piliečiai ne visada tai išgirsta, vis vien reikia kalbėti. Kaip ir religijos niekada nepavargsta kalbėti apie savo dievybes. Bet kas nori, tas išgirsta. Jeigu nevaidina besiklausančių užsikimšę ausis.
Ar gali prezidentų metinės ataskaitos iš principo skambėti kitaip? Juk jos skirtos ne vien Seimui ar Vyriausybei, o visai Lietuvai. Gitanas Nausėda nėra tas žmogus, kuris norėtų šalies piliečius dar labiau sukiršinti. Pernelyg griaudėdamas ar sukritikuodamas. Atvirkščiai. Prezidentas akcentavo tai, kas pastaruoju metu buvo ir pilietiška, ir teigiama. Jungtines valdžios, medikų ir savanorių pastangas saugoti piliečius nuo koronaviruso. Padėti silpnesniems, labiau pažeidžiamiems. Ko gero, metiniame pranešime akcentuotas pats didžiausias mūsų visuomenės metinis pasiekimas. Sugebėjimas mobilizuotis bendros nelaimės metu. Nors eiliniai piliečiai sugebėjo bendradarbiauti daug greičiau ir efektyviau nei Seimo valdantieji ir opozicija.
Oponentai spirsis, jog prezidentas nieko naujo nepasakė. O ką galima pasakyti naujo apie valstybę, kurioje visas valdymo aparatas, o ir piliečių gyvenimas, jei ir netiksi kaip sieninis laikrodis, tačiau vis vien tiksi be didelių sukrėtimų? Kad ir kaip ten būtų, per pirmuosius G.Nausėdos prezidentavimo metus Lietuvoje nenusileido marsiečiai. Ypatingų turbulencijų nėra. Išskyrus koronavirusą, STT epizodinius apsireiškimus ir verslo pastangas po karantino atsigauti. Kas ko nori, tas tą prezidentų metinėse ataskaitose ir išgirsta. O kas nenori išgirsti, apsimeta, kad tie žodžiai skirti ne jam. Nes prezidentai savo metiniuose pranešimuose nesibaksnoja pavardėmis.
Viena aišku, kad G.Nausėda, kaip ir kadaise Valdas Adamkus, mieliau rinktųsi darbą su politikais, kurie aklai nesipriešina iniciatyvoms. Vien todėl, kad ne jie, o opozicija ar prezidentūra jas sugalvojo. Bet G.Nausėda nėra egzorcistas. Dirba su tuo, ką turi. Jis negali pageidauti išminties, jei partijos nori gyventi tik sau. Visą energiją skirdamos Seimo rinkimams. O po jų - vėl plėšysis ir barsis.
