1 nuotr.Generalinė prokuratūra per dvejus metus taip ir nesugebėjo išsiaiškinti, kas į viešumą nutekino slaptą informaciją apie būsimus veiksmus prieš „Snorą“. Matyt, dar nespėjo apklausti sostinės varnų, žvirblių, balandžių. Ir visų ekstrasensų, vietinių horoskopininkių. Telepatiniais kanalais išsiaiškinusių apie tuoj priartėsiančią „Snoro“ griūtį.
Prokuratūra yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų kišenės. Prokuratūra pašaukta organizuoti baudžiamąjį persekiojimą, jei kokia nors veika prieštarauja ar yra pavojinga viešajam visuomenės interesui.
O koks universalus visų mokesčių mokėtojų viešas interesas. Tik vienas. Kuo greičiau sužinoti tiesą. Tačiau nors dvejų metų vaikas ne tik vaikšto, bet ir kalba, „didysis amžiaus tyrimas“ vis dar bebalsis. Vis dar įslaptintas. Toliau slampinėja prokuratūros stalčiuose.
Kas atsitiko? Negi tyrėjai profesionalai tokie negabūs? Jei per kelerius metus neįveikia vienos bylos, tai kas su tokiais atsitinka, jei koks nors nusikaltėlis pavagia ne vieną, bet dvi tris vištas. Matyt, tokio sudėtingumo bylai prireiktų dešimtmečio. Ir už bylą atsakingas prokuroras spėtų išeiti į pensiją. Bylą pritempęs tik iki vienos vištos. Kitas dvi patikėjęs kolegoms. Kad irgi pasidarbuotų dešimtmetį.
Niekas taip nežemina Generalinės prokuratūros, kaip patys šios įstaigos darbuotojai. Įskaitant ir vyriausiąją galvą. Juk visuomenė puikiai supranta, kodėl kai kurios bylos atiduodamos į teismus staigiai, o kai kurios vilkinte vilkinamos, o vėliau numarinamos. Jei prokuratūra jau pašaukta teisiškai aptarnauti tam tikrą visuomenės grietinėlę, kad ji išsisuktų, tai taip viešai ir sakykite. „Atsiprašau, bet mes bijome. Atsiprašau, bet lįsti į tą košę per daug pavojinga. Atsiprašau, bet turėjau padėti svainiui, draugeliui ir draugelio draugeliui. Mano išgyvenimo moto - nekabinti per aukštai. Nesiknisti per giliai. Visuomenė supras, jog išlaiko Generalinę elito ir savo giminių saugojimo, popinimo prokuratūrą. Ir nereikalaus iš jos to, ko ši įstaiga jau negali atlikti. Išsigimė. Plastiškai prisitaikė prie aplinkybių. Jau neatskaitinga visuomenei. Tapusi neskelbtinų paslapčių skrynia.
Ar taip sunku nustatyti, kas iš anksto pasiėmė iš „Snoro“ pinigus ir kas juos įspėjo? Per mėnesį prie Rusijos prijungiamas Krymas, o mūsų prokuratūra per 2 metus neįveikia vieno tyrimo.
Kaip turėtų atrodyti psichologiškai neįveikiamo tyrimo etalonas, kurio prokuratūra baidyte baidytųsi. Nusikalstamoje veikoje turėtų dalyvauti garsus kultūros funkcionierius, prezidentės draugė, prokuroro uošvis, keli saugumiečiai ir kas nors išvykęs į užsienį. Dar geriau, jei tas išvykėlis nemoka lietuvių kalbos ir koncertuodamas vis keičia gyvenamąją vietą. Byla būtų užversta vertimais, paklausimais užsienio valstybėms, visokiomis ekspertizėmis. Ir numarinta.
Prokuratūros funkciją jau perėmė Seimas. Kurdamas visokias laikinas ir ne laikinas komisijas. Jei prokuratūra pati atliktų savo funkcijas, niekas tų funkcijų neperimtų. O dabar nenustebkime, jei kada nors už prokurorus darbuosis virėjos.
