Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai uždirbo daugiau nei milijardą litų. Vien už banko kortelių tvarkymą ir gyventojų įmokas už komunalines paslaugas prikapsėjo daugiau nei pusė milijardo.
Štai kas neša komerciniams bankams neabejotiną pelną! Nepaisant ekonominių krizių, nuo kurių nukentėjo tik nuskurdę gyventojai, smulkieji verslininkai ir t.t. Bankai ir per krizes pelnėsi iš įmagnetinto plastiko gabaliuko, vadinamo kortele. Ne veltui buvome įtikinėjami, kad be šios modernios atsiskaitymo formos esame tundros. Įstrigę ne toje epochoje. Esą kam piniginėje turėti grynų pinigų, kuriuos gali pavogti troleibuse. Be to, kam nešioti kokius nors šlamančius, dzingsinčius papildomus gramus? Verčiau turėti stebuklingąją mažąją kortelę ir įsiminti jos kodą. Esą jei turėsi kortelę, vos ne prie kiekvieno kampo tavęs lauks modernieji bankomatai. Paskutinis moderniosios civilizacijos klyksmas. Pripuolei. Įvedei savo stebuklingosios kortelės kodą ir pažirs pinigai. Be to, su kortele gali moderniai atsiskaityti parduotuvėse, vaistinėse, baruose, restoranuose. Kam iš viso tau reikalingi gryni pinigai? Jei įmagnetintas plastiko gabaliukas tave gali išlaisvinti?
Taip skelbia reklamos ir bankų „ekspertai“. Esą stengiamės dėl jūsų. Tačiau ar banko kortelė iš tikrųjų jos vartotoją išlaisvina? Miške, jei ir turėsi tą stebuklingąją, vis vien būsi neturtingesnis už briedį. Nes jis skabo krūmokšnius be jokių nuskaitymų. Tas plastiko gabalas iš tiesų visus vartotojus ir verslininkus įkinkė į prievolę už kiekvieną atliktą operaciją susimokėti komerciniams bankams. Iš tiesų vyksta masinis pinigų išsiurbimas iš gyventojų. Ir tik tie lieka papildomai nenusiurbti, kurie linkę kuo mažiau naudotis kortelėmis. Senamadiškai atsiskaito grynaisiais. Ir taip trukdo šalyje veikiantiems užsienio bankams net per ekonominę krizę iš mūsų naivumo uždirbti.
Kita vertus, kuo daugiau mes patikliai naudojamės tuo plastiko gabaliuku, tuo daugiau užsieniečiai sužino apie mus. Individas tampa peršviečiamas. Nuskenuotas. Bankai žino, ne tik kiek tu per mėnesį gavai pajamų. O kokie tavo įpročiai, finansinės galimybės. Kiek tu esi finansiškai vertingas. Kiek gali išleisti per šventes, per šildymo sezoną ir t.t. Nereikia jokių kitų statistinių duomenų apie Lietuvos gyventojus. Jokių visuomenės apklausų ar socialinių tyrimų. Užsienio komerciniai bankai ir taip žino apie kiekvieną Lietuvos individą, jei jis naudojasi banko kortele.
Ar išmintinga taip plačiai atsiverti? Tarsi gyventume būstuose su visą parą atlapomis durimis. Tarsi nešiotumės bet kam prieinamas, patikrinamas, išknaisiojamas pinigines. Be jokios asmens duomenų apsaugos. Nes asmens duomenų apsauga, kai bankuose dirba tūkstančiai darbuotojų, yra visiškai tuščias žodis. Veikiau iliuzija.
Be to, kuo daugiau kortelių vartotojų, tuo lengviau suorganizuoti finansinį gyventojų šoką. Lietuva tai pajuto, kai staiga nustojo veikti „Snoro“ bankomatai. Pakanka savaitei išjungti bankomatus - ir žmonės tuščiai mosikuos plastiko gabaliukais.
