Zigmas VAIŠVILA: „Korupcija - neatskiriama šiuolaikinės ekonomikos dalis"

Pats V.Zelenskis 4 dienas tylėjo, po to susitiko su papuoštais Chersono vaikučiais ir išvyko į užsienį.

Sergejus Liubarskis savo youtube kanale priminė 2019 metų V.Zelenskio rinkiminį pasisakymą: „Visi apgaudinėja ir dar ima kyšius. Ir dargi su šypsena veide. Ir tai yra aukščiausios prabos cinizmas ant žlungančios šalies kraujo." 

Kariauta jau ir tada Ukrainoje. V.Zelenskį Prezidentu išrinko kaip antikorupcinį Petro Porošenkai ir kaip pasižadėjusį taikai. Tačiau korupcija tęsėsi, mastai didėjo, vienus oligarchus keitė kiti. V.Zelenskį į Prezidentus prastūmė Igoris Kolomoiskis ir Ko.

Prezidento V.Zelenskio „veidą" išgelbėjo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėta agresija prieš Ukrainą. 2021 m. kovo 8 d. Prezidentas V.Zelenskis pasirašė įsaką dėl karinių veiksmų prieš Donecko ir Lugansko sritis, 2014 m. perversmo dėka laikinuoju Ukrainos Prezidentu tapęs Aleksandras Turčynovas vykdė prieš šias sritis jo paskelbtą antiteroristinę operaciją.

Prieš 2022 m. vasario 24 d. ESBO interneto svetainėje skelbti šios organizacijos stebėtojų (dėl Jungtinių Tautų aprobuotų Minsko susitarimų vykdymo) duomenys apie suintensyvėjusį Ukrainos kariuomenės šaudymą į šiuos miestus.

Auditai nepateisins to, kas vyksta Ukrainoje. Karo meto marodierius šaudydavo be teismo.

Atskleista karo metu energetikos sektoriuje vykdyta ne tik milijardinė korupcija, bet ir aukščiausių valstybės pareigūnų skyrimai, „priemokos" Vyriausybės nariams ir Aukščiausiosios Tarybos nariams iš V.Zelenskio po jo išrinkimo Prezidentu suburtos „Liaudies tarnų" frakcijos.

Šią „piniginę" kontroliavo valstybės pareigūnais nesantys asmenys, kurių grupuotėje - V.Zelenskis su savo patarėju Andrejumi Jermaku.

V.Zelenskio bendražygis nuo „95 kvartalo" laikų Timūras Mindičius su keliais bendrais pabėgo į Izraelį keletas valandų prieš kratas jo dar vasarą pagarsintame bute Kijeve (ne tik dėl V.Zelenskio gimtadienių šventimo vieta, bet ir šių „reikalų" aptarimų, kurių įrašus padariusi JAV ir kitų vakariečių įsteigta antikorupcinė agentūra NABU jau viešina savo svetainėje ir antikorupciniame teisme). Pasitarimai vyko rusų kalba, kurią „patriotų" valdžia uždraudė Ukrainoje.

Pabėgusiems draugeliams V.Zelenskis trejiems metams paskelbė sankcijas, kaip... Izraelio piliečiams. Beliko atimti Ukrainos pilietybę, ir Izraelis jų tikrai neišduos. Tačiau sutriko „piniginės" veikimas ir V.Zelenskiui tiesiogiai/netiesiogiai pavaldžių struktūrų aukščiausio lygio pareigūnų „finansavimas".

Š. m. vasarą V.Zelenskis bandė skubiai perimti šių vakariečių sukurtų struktūrų valdymą. Perėmė, tačiau Vakarų „partneriai" iškart privertė jas grąžinti atgal. Pradedama viešinti ir karo metu vykdoma išskirtinio masto korupcija Ukrainos Gynybos ministerijos veikloje.

Kaip turi jaustis Pokrovske kovojantis Ukrainos armijos savanoris, kurio šeima neišvyko iš šalies, tačiau gyvena be elektros, jei valdžia taip beatodairiškai savanaudiškai naudojasi karu prieš šią šalį?

Sąmonės susidvejinimas šiurpus - neremi tave ir šalį karo priedangoje be skrupulų apvagiančią valdžią, suprask, remi šalį užpuolusią Rusiją. Koks žmogui pasirinkimas? Ką jis žino? Belieka vienas sprendimas - išlikti. Nes jis nežino šį viešinimą vykdančių užsakovų tikslų.

Ar Vakarai aiškinsis neišpakuotų JAV bankų grynųjų pinigų siuntų atsiradimą pas šiuos Ukrainos „patriotus"?

Pagal buvusios USAID vadovės Samantos Pauer išplepėjimą, ši JAV struktūra karo metais Ukrainai grynaisiais siuntė po 1,5 mlrd. USD kas mėnesį. Prisiskaičiuoja 54 mlrd. USD.

Ar šia akcija siekiama prispausti Ukrainos valdžią baigti šį karą, ar parodyti, kad tokios valdžios valdomai Ukrainai nebegalima padėti? Ukrainiečiai jau aptarinėja galimai gautus taikos scenarijus, faktiškai reiškiančius kapituliaciją. Ar JAV tai daro suderintai su Rusija?

Šis klausimas labai svarbus. Paviešinta, kad Ukrainos valdžia tai darė ne tik T.Mindičiaus bute, bet ir Andrejaus Derkač bute, kuris šio karo metu padėjo Ukrainos valdžiai energetikos sektoriuje „išplauti" apie 100 mln. USD.

2024 m. rugsėjo 12 d. Andrejus Derkač buvo paskirtas Rusijos senatoriumi, t. y. Vyriausybės atstovu, Astrachanės srityje, nutraukta ir baudžiamoji byla dėl jo kaltinimo korupcija.

Šis Ukrainos strateginių raketų kariuomenės karininkas 1990-1993 metais mokėsi Rusijos Federacinės saugumo tarnybos akademijoje, jo tėvas Leonidas Derkač buvo TSRS VSK (KGB) karininkas, vadovavo ir Ukrainos Saugumo tarnybai. A. Derkač dirbo strateginėse Ukrainos pramonės srityse, nuo 1998 m. buvo Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

2004 m. A.Derkač ir jo žiniasklaidos holdingas rėmė Oranžinę revoliuciją, Ukrainos Prezidentu po jos tapusį provakarietišku skelbtą Viktorą Juščenką, o nuo 2006 m. vadovavo Ukrainos „Energoatom" ir „Ukratomrpom".

Po 2022 m. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą A. Derkač išvyko į Rusiją, o Ukrainos saugumas apkaltino jį darbu Rusijos spec. tarnyboms, valstybės išdavyste ir neteisėtu praturtėjimu.

Žiniasklaida linksniavo šio Rusijos saugumo agento kadrus, įdarbintus Ukrainos „Energogaz" ir kitur, įskaitant ir tik po šio skandalo suspenduotą teisingumo ministrą Germaną Galuščenka, pabuvojusį ir energetikos ministru, už teistumą dėl korupcijos oficialiame Ukrainos korupcionierių puslapyje skelbiamą Artiomą Sytniką, 2024 m. birželio 22 d. paskirtą Ukrainos Gynybos ministerijos Gynybos įrangos įsigijimo agentūros vadovo pavaduotoju, prieš tai dirbusį Ukrainos Nacionalinės Antikorupcijos agentūros vadovo pavaduotoju.

Visa tai minėjau 2024 m. rugsėjo 23 d. straipsnyje „Dvigubi agentai arba už ką kariaujama Ukrainoje". Ir per šį dvigubos priklausomybės asmenį karo metu Ukrainos valdžia „išplovė" apie 100 mln. USD!

Kada bus nuteista buvusi už euroatlantinę integraciją atsakinga vicepremjerė Olga Stefanišina, paskirta ir teisingumo ministre, o ką tik - Ukrainos ambasadore JAV? Šie paskyrimai vykdyti, Ukrainos Aukščiausiajam Antikorupcijos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje ji kaltinama korupcija.

Ar bus paskelbta JAV Kongreso narės Viktorijos Spartz dar JAV Prezidento Džo Baideno prašyti duomenys apie A. Jermako patikimumo patikrinimą dėl pastarojo darbo Rusijai?

Kada V.Zelenskis paaiškins, kodėl prieš Rusijos įsiveržimą buvo išminuotos Krymo prieigos, po ko Rusija be mūšių užėmė Chersono sritį ir didžiąją Zaporožės srities dalį, nors JAV CŽV direktorius Williams Burns, prieš tai lankęsis Rusijoje, perdavė V. Zelenskiui duomenis apie Rusijos puolimo planus?

Todėl ir mes, Lietuvos piliečiai, negalime beatodairiškai priimti Lietuvos valdžios nepaliaujamų patikinimų apie Ukrainos pergalę prieš Rusiją. Ar mus valdantieji žino, kad 1956 metais Vengrijoje ir 1968 metais Čekoslovakijoje TSRS valdžia vadovauti šioms šalims patikėjo tiems, kurie šių sukilimų metu siūlė ne derėtis, o kariauti su TSRS ir Varšuvos sutarties kariuomenėmis? Vargu.

Paaiškėjo, kad Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė net nežino, jog Estija ir Baltarusija neturi bendros sienos, kad solidarizuodamasi su mūsų valdžios psichiškai nesuvokiamu elgesiu „padėtų" mūsų sienų kare su Baltarusija.

Kada išmoksime istorines mūsų patirtis su Lenkija, kuri šiandien atidaro dar du sienų perėjimo punktus su Baltarusija?

Kur mūsų valdžia nori mus įkišti su šia didelio masto provokacija ne tik prieš Baltarusiją, bet ir prieš mūsų pačių ekonomiką?

Tai jau ne tik svetimų vėliavų bučiavimo, bet ir sveiko proto praradimo klausimas.

Gitanas Nausėda dar turi pasirinkimą spėti atimti iš V.Zelenskio Lietuvos valstybės apdovanojimą, jei pats nėra parištas.

Kęstučiui Budriui ir Ingai Ruginienei beliko tik kuo greičiau atsistatydinti.

Lietuvos prokuratūra turi nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šiuolaikiniame kare beprasmių „Leopard" tankų ir „Boxer" šarvuočių pirkimo už keliagubas kainas.

Todėl Lietuvai nedelsiant būtina ne Stambulo konvencija, o Užsienio agentų įstatymas, kad žinotume viengubos ar keliagubos priklausomybės mus valdančiųjų priklausomybes.

Ar negana to, kad 10 metų mums vadovavo į Lietuvos Prezidentes įtaisyta Rusijos Federacijos valstybės paslaptis Dalia Grybauskaitė, po 1990 m. kovo 11-osios likusi dirbti viename iš perversmo prieš Lietuvos valstybę štabų (TSKP VK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje), po 1991 m. sausio 13-osios įvykių „nepavargusi" dirbti TSRS ambasadoje JAV, 1999 m. JAV Vyriausybės išprašyta per 24 valandas dingti į Lietuvą iš Lietuvos ambasados JAV, 2009 m. savo oficialiu vizitu į Minską parėmusi Aleksandro Lukašenkos rinkimų kampaniją?

Ta, kuri 2010 metais atsisakė JAV Prezidento Barako Obamos kvietimo atvykti į Prahą JAV ir Rusijos sutarties dėl branduolinio nusiginklavimo pasirašymo iškilmes.

Ar įsivaizduojame, kiek D.Grybauskaitės statytinių šiandien yra valstybės struktūrose? Štai vargstantis studentas K. Budrys, sumąstęs būti saugumiečiu, tapo Prezidentės D. Grybauskaitės patarėju, po to - VSD direktoriaus pavaduotoju, po to - Prezidento G. Nausėdos patarėju, URM ministru. Matome jo „patarimų" rezultatus.

Todėl turime susimąstyti ir apie tai, iš kur dygsta visos šios kojos?

Kodėl D.Grybauskaitei būnant Lietuvos Prezidente, atsakomybės išvengė bent 15 Lietuvos kolaborantų, kurių pavardes atskleisti Zigmui Vaišvilai atsisakė Lietuvos Generalinė prokuratūra? Ar tai - taip pat „europinės vertybės"?

Su „europinėmis vertybėmis" (laisvu kapitalo judėjimu) nesiderino ir mūsų piliečių parašais išvargtas 2014-06-29 dienos Žemės referendumas, kurį D.Grybauskaitės „krikštatėvis" Vytautas Landsbergis apšaukė prorusišku, nors juo bandyta apginti Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos valstybės ir piliečių teisę į Lietuvos žemę.

Siekiant sutrukdyti ne Seimo, bet referendumo iniciatyvoms Lietuvoje, 2025 m. lapkričio 13 d. posėdyje VRK vadovybė pasitelkė net melą, kad 1922 m. ir 1928 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijų pavyzdžiu neįregistruotų 50 tūkst. rinkėjų teisę inicijuoti referendumą siūlančią iniciatyvą.

Posėdžio metu VRK pirmininkė Lina Petronienė pamelavo, kad 2018 metais įregistruota referendumo iniciatyva buvo ne dėl 50 tūkst. rinkėjų parašų referendumo inicijavimui.

Nors ne tik 2018 m., bet ir 2023 metais jos vadovaujama VRK įregistravo piliečių iniciatyvines grupes dėl 50 tūkst. rinkėjų parašų referendumo inicijavimui.

VRK pirmininkės pavaduotojai Maksimas Reznikovas (deleguotas teisingumo ministro) ir Laura Martinaitytė (deleguota Lietuvos teisininkų draugijos) ir narė Jolita Baušytė (deleguota už politinę korupciją nuteisto Liberalų sąjūdžio) 2025 metais balsavo prieš šios iniciatyvos registravimą, nors 2023 metais balsavo - už.

Šiandien teikiame teismui skundą dėl tokio VRK sprendimo.

Š. m. lapkričio 13 d. papildėme ir skundą teismui dėl referendumo iniciatyvos dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais konstitucinės apsaugos.

Teismui jau priėmus mūsų skundą nagrinėjimui, VRK paskubomis pakeitė aprašą dėl parašų rinkimo, dar labiau siekdama nuslėpti nuo rinkėjų svarbią aplinkybę - skirtingai nuo piliečių parašų rinkimo dėl rinkimuose dalyvaujančių kandidatų parėmimo, referendumo iniciatyvos atveju nėra naikinami visi to paties asmens parašai - vienas iš kelių to paties asmens parašų įskaitomas.

Be to, VRK šiuo savo paskubom priimtu nutarimu nutarė, kad referendumo iniciatyvinė grupė yra popieriniuose parašų lapuose pasirašiusių piliečių asmens duomenų valdytoja, nors pagal įstatymą šių duomenų valdytoju yra pati VRK.

Į VRK patvirtintą piliečių parašų lapą neįrašyti ir asmens duomenų apsaugai privalomi duomenys, o už pažeidimus asmens duomenų valdytojui gresia kuklios baudos iki 20 mln. eurų.

Teismo posėdis paskirtas š. m. lapkričio 19 d. Naujienas sekime www.referendumai.eu, www.k23.lt ir siūlykime parašų rinkėjus, siųsdami elektroninius laiškus adresu labas@k23.lt .

Įstatymus priiminėti teisę turi ne tik Seimas, bet ir Lietuvos Respublikos piliečiai.