Zigmas VAIŠVILA: Karas. O ko mes norime?

Milijonai žuvusiųjų karuose Korėjoje, Vietname, Afganistane, Irake... lyg visa tai būtų tik filmuose. „Neprisimename" ir 1991 - 2001 metais vykusių karų Jugoslavijoje, kurie buvo ne tik pilietiniai karai, bet ir užsienio karinių jėgų kišimasis. 300 tūkst. žuvusiųjų.

Nepavyks mums tarpusavyje išsiaiškinti, kas kaltesnis dėl karo Ukrainoje. Nes nenorime klausytis kitokią nuomonę turinčių. Apsiraminkime.

Nepripažins savo kaltės dėl šio karo nei Rusijos, nei Ukrainos, nei JAV, nei Europos veikėjai. Ar gi nepakanka Angelos Merkel ir Fransua Olando viešų prisipažinimų, kad Minsko susitarimus dėl paliaubų Ukrainoje jų vadovaujamos šalys pasirašė tik dėl akių? O perversmą prieš tai Ukrainoje organizavo ir įvykdė taip pat dėl akių?..

Tad mums svarbiausia pradėti kalbėtis tarpusavyje. Ir sunkiausia. Nes gali paaiškėti, kad klydai. Sunku ir pasakyti, kad esi kaltas. O po dar ir atsiprašyti, prašyti atleidimo.

Bet tai būtina, nes antraip mūsų kelias veda į nežinią ir į niekur.

Tad ir pradėkime nuo jautriausio klausimo - karo Ukrainoje. Mums sako, kad Ukraina kariauja už mus. O kas klausė ukrainiečių, ar jie nori kariauti už mus? Ir kodėl jie turi kariauti už mus? Kokia sutartimi jie įsipareigojo tai daryti?

Ir kas šiuo metu yra tai, kas vadinama Ukraina? Matome tik kariaujančius ukrainiečius ir rusus, jų valdžios vertikales. Daug kalbų, daug žūstančių. Ir šiurpi tragedija Ukrainoje.

Gal kas nors matėte kieno nors šioms kariaujančioms šalims siūlomus konkrečius taikos planus?

Deja, matome tik karo scenarijus. Nebent abi šios šalys ar jų kariai susitartų nebekariauti. Antraip visada dominuos kitų šalių interesai. Tai nebus Ukrainos ir Rusijos interesai. Vyksta kova iki pergalės tik nežinome iki kieno pergalės. Ir tam mūsų norų nepakaks, kad žinoti, kuo visa tai baigsis. Kartais net gerais norais kelias į pragarą grįstas.

Ir šie scenarijai nepriklauso nuo mūsų nuomonės. Nebent prisikviestume karą ir į Lietuvą.

Todėl atsakykime patys sau į keletą klausimų. Ką ir kodėl siūlome ukrainiečiams? Jei kariauti, tai kodėl mes patys drauge su jais nekariaujame prieš Rusiją? Matyt, intuityviai suvokiame savisaugą. Tad kokią moralinę teisę tuomet turime taip elgtis - skelbtis patriotais, o patys nekariauti?

Juk tai amoralu, o mes gi deklaruojame moralią politiką. Taigi, dialema.

Ir dar viena didelė bėda - ura-patriotiškumas. Bet ar mes vienas kito paklausėme, ar karinga bravūra galime kviestis karą į mūsų visų namus? Čia, Lietuvoje. Ir mano, ir tavo, mielas kitaminti, namus.

Jei aš ar tu norime, kad karas ateitų į mūsų namus, tai nereiškia, kad mes turime teisę karą kviestis į savo bendrapiliečio namus. Nepriklausomai nuo jo pažiūrų. Kur mūsų atsakomybė?

Todėl pradžiai, prieš pradedant mąstyti, patylėkime ir įvertinkime savo žygdarbius ar neveikimą.

Tiesa, jei kas nori paremti Ukrainą, remkite ją, mokėdami Ukrainos ambasadai Lietuvoje, bet ne LRT akcijoje „Radarom" skelbiamai VšĮ "Mėlyna ir geltona", kuri viešai jos paskelbtuose 2022 m. finansiniuose dokumentuose nerodo, kur dingo 982 836 Eur iš 40 737 605 Eur, surinktų 2022 metais. Tokia „kukli" suma, kad prokuratūra dėl jos nusprendė nesivarginti.

LRT vadovė viešai leptelėjo, kad jei baigsis karas Ukrainoje, teks nutraukti šią veiklą.

O prieš atsakant į klausimą, ką išvis mums daryti, visi mes, Lietuvoje turintys diametraliai priešingas nuomones, susitarkime ne pliektis tarpusavyje, o pradėti kalbėtis.

Tai gyvybiškai svarbu mums visiems dėl Lietuvos geopolitinės padėties. Nes, deja, ne mes sprendžiame, kaip šioje situacijoje turi elgtis Lietuva. Formaliai sprendžia tie, kas nominaliai vadovauja mūsų valstybei, bet mums dėl to neatsiskaito.

Todėl bendras mūsų, susipriešinusiųjų, gyvybiškai svarbus interesas yra drauge priversti formalius Lietuvos vadovus apie tai diskutuoti su mumis visais ir pasiaiškinti dėl savo ar ne savo sprendimų mūsų visų vardu.

Nes prisišaukus karą į Lietuvą, kentėsime visi. Karas neklaus mūsų pažiūrų. Karas žudys mus visus iš eilės, neatsirinkdamas iš mūsų, kas yra kas.

Pradėkime nuo karščiausių taškų. Nuo Kapčiamiesčio karinio poligono. Kas tai yra ir kodėl jo reikia? Kodėl nuo mūsų tai slepiama? Tik Gitanas Nausėda sako, kad jis bus, ir taškas! O kodėl?

Ar G. Nausėda yra vienintelis Lietuvos pilietis, o Kapčiamiestis - jo nuosavybė? Tad kodėl šis slapukautojas vienas tai sprendžia už mus visus? Tarybų valdžią buvome išmokę priversti kalbėtis.

Pateikėme registracijai referendumo iniciatyvą dėl klausimo „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?" VRK jau vaikiškai atsirašinėja, kad tik neregistruoti šios iniciatyvos. Kad tik, neduok Dieve, nespręstume tokių klausimų visi drauge.

Tad neieškokime priešo vienas kitame. Pabandykime drauge susitelkti prasidėjusiai referendumo iniciatyvai K23 - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pakeitimui, kad teisei atsiskaityti grynaisiais pinigais būtų suteikta konstitucinė apsauga: „Nuosavybės teises ir teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais saugo įstatymai."

Kad būtų užtikrinta kiekvieno žmogaus Lietuvoje teisė laisvai pasirinkti atsiskaitymo būdą, o grynieji pinigai išliktų teisėta, saugi ir visiems prieinama mokėjimo priemonė.

Grynieji pinigai nuosekliai stumiami iš mūsų gyvenimo - grynaisiais atsiskaityti nebegalima net valstybinėse įstaigose, pvz. keičiant asmens dokumentą, perkant geležinkelio bilietą.

Tačiau grynųjų pinigų ribojimas ir atsisakymas ne tik riboja visuomenės galimybes, bet ir daro ją visiškai priklausomą nuo bankų bei technologinių sistemų, kurios ne tik savanaudiškai naudojasi mūsų pinigais, bet ir gali sutrikti ar būti paveiktos krizių.

Ir kas išdrįs pasakyti, kad mūsų pinigai bankuose ar fonduose saugūs?

Būtina suvokti ir pagrindinį dalyką. Nepriklausomai nuo mūsų pažiūrų, mūsų visų pinigai bankuose - teisiškai nėra mūsų pinigai, o yra bankų pinigai. Mes tik turime teisę į juos. Deja, ne visada šią teisę pavyksta įgyvendinti.

Todėl tik grynieji pinigai užtikrina asmeninį finansinį saugumą ir privatumą, o jų apsauga Konstitucijoje taptų ir tikra atsvara planuojamam įvesti skaitmeniniam eurui, kuriuo siekiama sekti ir kontroliuoti visas elektronines operacijas.

Ar mums nepakanka ryškiausių manipuliacijų mūsų pinigais - vagysčių iš mūsų sąskaitų bankuose, pensijų fondų lėšų? Kažkas „pralošinėja" šias mūsų lėšas net dešimtimis milijonų eurų.

Pagalvokime, kodėl tokio mūsų lėšų „pralošėjo" bendrapartietė Ingrida Šimonytė su bendrais siūlo dar labiau riboti atsiskaitymus grynaisiais - iki 3000 eurų? Sako, kovoja su „šešėliu". Tačiau net karo Ukrainoje metu milijardinės korupcijos klesti, naudojant, visų pirma, kripto valiutas.

Mieli žmonės, kodėl reikia Seimo malonės, kad pasiimti dalį ar visus šiuos savo pinigus? Kodėl žmogus negali sudaryti savarankiškai sutartį su pensijų fondu, tokiu būdu susitariant, kuriam laikui ir kokiomis sąlygomis žmogus patiki savo lėšas tokiems „saugotojams".

Todėl dalyvaukime šioje iniciatyvoje, viešai paremkime ją, prisidėkime prie informacijos sklaidos ir parašų rinkimo referendumui paskelbti.

Sudarykime sąlygas kiekvienam mūsų užsitikrinti teisę laisvai pasirinkti - atsiskaityti grynaisiais ar ne? Tik Konstitucijai ginant šią mūsų teisę, negalima bus ją riboti ar atsisakyti priimti atsiskaitymą grynaisiais.

Pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą galima www.vrk.lt puslapyje - https://www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124. Popierinius piliečių parašų rinkimo lapus tikimės iš VRK gauti šiandien, vasario 23 dieną.

Referendumo iniciatyvos atveju piliečiui pasirašius kelis kartus, vienas jo parašas lieka galioti.

Referendumo iniciatyvos išlaidos gali būti daromos tik iš aukų. Aukoti kviečiame į vienintelę šios referendumo iniciatyvos sąskaitą, įregistruotą VRK: LT517189900619724694, gavėjas Zigmas Vaišvila, AB Artea bankas.

Deja, VRK ir bankai neleido šios politinės kampanijos aukų sąskaitą banke įregistruoti iniciatyvinės grupės vardu. Todėl atsakomybę dėl šių lėšų panaudojimo tenka prisiimti vienam iš iniciatyvos koordinatorių.

Šiuo metu aukoti galima iki 70 Eur. Didesnė auka galima, jei tai yra iki 10 proc. oficialiai deklaruotų metinių žmogaus pajamų.

Ir pagalvokime, kodėl Šveicarijoje atsiskaitymai grynaisiais neribojami, o mokant virš 100 000 Šveicarijos frankų (CHF), reikia tik identifikuoti mokėtoją? Šveicarijos muitinei pareikalavus, jei veži per šios šalies sieną daugiau kaip 10 000 CHF, reikia identifikuoti save ir nurodyti lėšų kilmę bei panaudojimo paskirtį.

Europos Sąjungoje atsiskaitymų grynaisiais neriboja Austrija, Kipras ir Liuksemburgas. Kuo mes prastesni? Kodėl nenorime gerbti savęs?

Kodėl Europos Parlamentas siekia, kad nuo 2027 metų atsiskaitymai grynaisiais neviršytų 10 000 Eur, o Lietuva susinaikinimo lenktynėse - pirmaujančiųjų grupėje? Kaip ir karo prisišaukime.