Taip taip, Gitanai Nausėda, Seimo nariai ir Ministre Pirmininke tapti panorusi Inga Ruginiene, gyvenimas sudėtingesnis už karą. Net Vladimiras Zelenskis viešai pasakė, kad karu Rusijos neįveiks.
I.Ruginienei norima patikėti šias atsakingas pareigas, nors ji tik pernai „tapo" politike, įstojusi į socialdemokratų partiją ir pagal jos rinkimų sąrašą atsidūrusi Seime.
Mus valdantieji nelinkę mąstyti, kas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje? Tačiau pareigos įpareigoja juos būti atsakingais ir rūpintis mūsų likimu. Privalome išsukti iš savižudžių kelio, vedančio į karą. Tokių akivaizdžių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui, kaip Dovilė Šakalienė ir Kęstutis Budrys, negali būti naujoje Vyriausybėje.
Tuščią karingą patosą „Ukrainos pergalė prieš Rusiją", kurį drauge su 5-6 proc. BVP skyrimu karui pakartojo ir I.Ruginienė, metas keisti supratimu apie mūsų išlikimą. Išgyventi yra sudėtingiau nei kariauti. O svarbiausia - išvengti karo.
Vytautas Landsbergis, įpiršęs Lietuvai į Prezidentus Rusijos valstybės paslaptį Dalią Grybauskaitę, susirūpino, kad profsąjungietė I.Ruginienė Lietuvą grąžins į Rusiją. Tik nepaaiškino, kaip tai vyks. Tačiau Lietuvai svarbiau, kad būsima Vyriausybės vadovė (ar vadovas) būtų mąstantys, o ne aklai kartojantys burtažodžius apie Ukrainos pergalę prieš Rusiją karu.
Kodėl JAV Prezidentas Donaldas Trampas nenaudoja šių burtažodžių? Jo žargonas savotiškas, tačiau stebėkime jo veiksmus ir siekius. Gal jis ir klysta, bet jis yra JAV, o ne Lietuvos Prezidentas. Jis siekia ne tik Nobelio taikos premijos, bet ir JAV ekonomikos gelbėjimo.
JAV valstybės skola - per 34 trln. USD, t. y. apie 35 proc. visų pasaulio valstybių skolų. Todėl būtina suvokti JAV santykius su NATO partneriais. Žiūrėkime į tai ne tik iš mūsų, bet ir iš JAV pusės.
Rinkimuose D.Trampas įsipareigojo kovoti su globalistine „liberalia" pasaulio tvarka, ją reprezentuojančiu elitu, kuriam buvo privalu lankytis pas Džefrį Epšteiną. D.Trampas šioje kovoje susvyravo, o Barako Obamos ir Hilari Klinton apklausų šiuo klausimu gali nepakakti paskutinįjį JAV Prezidentą rinkusiems. Ne tik Ilonas Maskas pasitraukė iš jo komandos.
Šis „elitas" demokratiją pavertė valdoma demokratija, šiai valstybių valdymo formai suteikė naujoviško totalitarizmo turinį. Pakanka prisiminti Covid-19 panaudojimą mūsų mulkinimui ir šio „elito" valdymo įtvirtinimui, kuriam nepasidavė tik Švedija ir Baltarusija.
Kodėl 2022 metais prasidėjus karui Ukrainoje, visi apribojimai dėl šios suplanuotos pandemijos netikėtai baigėsi? Net „skiepai" netapo skiepais ir, pagal oficialią registraciją Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, liko bandomaisiais receptiniais medicininiais preparatais, kurių naudojimui Lietuvoje vargu ar koks gydytojas išrašė pacientui privalomą išrašyti receptą. O už receptinių preparatų naudojimą be recepto - baudžiamoji atsakomybė. Tačiau teisėsauga to „nematė".
Tyla ir dėl Lietuvos sutikimo su naująja PSO sutartimi. Tačiau JAV su ja nesutiko. JAV paskelbė, kad reikia uždaryti ir Pasaulio prekybos organizaciją - D.Trampui bus lengviau muitų tarifais kovoti su visais.
Naująją globalistinę sistemą po II pasaulinio karo sukūrusieji, kuriuos atstovauja JAV demokratų partija ir ES, kaip ir D.Trampo atstovaujami JAV kapitalo atstovai, suvokia, kad anksčiau ar vėliau priemituotų niekuo nepadengtų pinigų teks atsikratyti.
Ši griūtis, kuri pasireikš staigiu žmonių perkamosios galios kritimu, bus nepalyginamai didesnė už 1929 - 1939 metų Didžiąją depresiją. Todėl siekiama, kad tai neįvyktų staiga, o šio skausmingo proceso metu valstybių žmonės būtų paklusnūs ir valdomi. Naujosios kartos pratinamos būti besąlygiškai paklusniomis.
D.Trampas siekia, kad šiame procese JAV neliktų pakraštyje. Matyt, todėl ir priimtas JAV įstatymas dėl dolerinės padengtos valiutos - dolerinių stablecoin-ų.
D.Trampui pavyko prispausti Europą, priverčiant ją didinti karines išlaidas, ginkluotę Ukrainai pirkti iš JAV. D.Trampo ir Uršulės von der Leyen sutartį dėl ekonominių JAV ir ES santykių netrukus pajusime bent jau dalyje dėl muitų.
Prispaudus Europą, D. Trampui pavyko perimti iš Europos globalistų puoselėtą Kaukazo situaciją - Vašingtone pasirašyta Azerbaidžano ir Armėnijos taikos sutartis, kuria įtvirtinti jau ne Europos, bet JAV ekonominiai interesai, išteklių ir Zangizūro koridoriaus perdavimas JAV kontrolei 99 metams. JAV iš šio regiono išstumia ir Rusiją, ir šių interesų senai siekusias Vakarų Europos šalis. Prieštaravimą tam jau paskelbė Iranas, su kuriuo JAV tęsia savas derybas.
Todėl D.Trampas šiuos pasiekimus skuba sutvirtinti ir santykiais su Rusija, kad iki š. m. rugsėjo 3 d. JAV įgytų svarbius svertus diktuoti sąlygas galimame trišaliame Kinijos, JAV ir Rusijos vadovų susitikime Pekine.
Tačiau ne viskas paprasta šiame besikeičiančiame pasaulyje. Pabandė D. Trampas kaubojiškai spustelti Kiniją, Indiją, Rusiją, Braziliją - nepavyko. BRICS šalys dar sparčiau ėmė telktis.
Globaliame pasaulyje vienašališkais veiksmais ne viską galima pasiekti. Todėl tie, kurie mums pasakoja, kad visa problema - tai karas Ukrainoje, sąmoningai ar ne, bet labai neatsakingai mus klaidina.
Štai vietoje sankcijų Rusijai ir jos naftos pirkėjams JAV netikėtai paskelbė, kad rugpjūčio 15 d. Aliaskoje susitiks JAV ir Rusijos Prezidentai. Jei reikės, netruks įvykti dar vienas jų susitikimas galimai Rusijoje.
Neturime informacijos iš „vidinių" šaltinių, tad pabandykime patys suvokti, dėl ko gali vykti šios derybos, kurių reikia ne tik JAV, bet ir Rusijai. Nežiūrint į abiejų šalių vadovų bravūrą, šių valstybių ekonomika jiems, manau, labai rūpi.
Tačiau rūpi ir klausimas, kaip išsisukti iš daugiametės bravūros ir propagandos pelkės, į kurią įklimpta Rusijos ir NATO šalių proksi kare Ukrainoje. Kad ir vieni, ir kiti galėtų susitarimą parodyti savo šalių piliečiams kaip laimėjimą.
Pasaulio banko duomenimis, 2024 metais JAV BVP buvo 29,18 trln. USD, Kinijos - 18,74 trln. USD, o Rusijos - 2,174 trln. USD. Todėl JAV, prieš persidėliodamos santykius su Kinija, siekia susitarimo su Rusija ir pastarosios atitraukimo nuo Kinijos.
Kas gali paneigti ir tai, kad tolimoje perspektyvoje JAV gali siekti drauge su Kinija persidalinti ir Rusiją? Tačiau Kinija neišsigando D.Trampo grasinimų dėl rusiškos naftos pirkimo.
D.Trampui paskelbus, kad du JAV povandeniniai laivai pajudėjo link Rusijos (tai labai abejotina, nes JAV ir Rusijos strateginiai povandeniniai laivai vieni kitus kontroliuoja), paskelbta apie bendrus Rusijos ir pirmojo Kinijos branduolinio povandeninio laivo karines pratybas, o š. m. rugpjūčio 5 d. Rusija paskelbė, kad jos nebesaisto moratoriumas dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų dislokavimo.
Tad abipusių saugumo garantijų klausimas bus pagrindinis šiose derybose, ką ne kartą skelbė ir D.Trampas, ir V.Putinas. Tačiau ir Ukrainos klausimą reikia kažkaip sureguliuoti, nes Nobelio taikos premiją šiemet gali gauti kas nors kitas.
Derybose Rusija gali panaudoti ne tik savo karinius svertus Ukrainoje, bet ir strateginius ekonominius svertus - JAV iš Rusijos perkamus branduolinį kurą, trąšas, grūdus, naftą, dujas, strateginei ginkluotei gaminti būtinus retuosius metalus (kurių apie 85 proc. pasaulio rinkos valdo Kinija).
Ką tik paskelbta, kad JAV ženkliai didina sodrinto urano pirkimą iš Rusijos. Rusija ir kitos BRICS šalys vieną po kito forsuoja tarpusavio susitarimus. JAV turtingiausios nafta valstybės Venesuelos Prezidentą paskelbė teroristu...
Tad JAV ir Rusijos susitarimų tikimybė didėja, derybos vyksta, tik ne viskas skelbiama.
Kaip gali spręstis teritorijų, įrašytų ne tik į Ukrainos, bet ir į Rusijos Konstituciją, klausimai? Minima TSRS ir Kinijos sutarčių dėl sienų patirtis. 1969 metais Kinijos kariuomenė užėmė Damansko salą Usūrio upėje. Į konfliktą TSRS įtraukė beveik 700 tūkst. karių, Kinija - per 800 tūkst. karių. Šalys ruošėsi atominiam karui. TSRS Ministrui Pirmininkui Aleksejui Kosyginui nuvykus į Pekiną, buvo sutarta konfliktą baigti taikiai.
1991 metais TSRS Prezidento Michailo Gorbačiovo pasirašyta sutartimi 98 proc. šios salos buvo perduota Kinijai, papildomos sutartys dėl Rusijos-Kinijos sienos buvo pasirašytos 1995, 2004, 2005 ir 2007 metais. Tikėtina, kad neatsitiktinai pasklido informacija, jog Rusijos užimtos Ukrainos teritorijos bus paliktos Rusijos faktiniam valdymui, nustatant, kad galutinai klausimai bus išspręsti po 49 ar 99 metų.
Paskelbus apie D. Trampo ir V. Putino susitikimą ir nežinant jame svarstymui paruoštų siūlymų, šeštadienį dalies Europos šalių ir Ukrainos vadovai Londone pakartojo savo taikos Ukrainoje planą - ugnies nutraukimas ir Rusijos kariuomenės išvedimas. Panašu, kad jie bijo šio konflikto baigties, nes nesiūlo, kaip įgyvendinti jų planą.
Susitikime dalyvavęs JAV viceprezidentas D.J.Vensas atvirai paskelbė, kad JAV išeina iš Ukrainos konflikto. Spalio 1 d. prasideda nauji JAV finansiniai metai, tačiau JAV biudžete nenumatytos lėšos Ukrainai.
Kokia išeitis Ukrainai? Manau, belieka atskleisti, kas ir kaip 2014 metais organizavo perversmą Ukrainoje. Juk I.Maskas patvirtino, kad JAV per valstybės departamentą tam panaudojo 5 mlrd. USD. Antraip, Ukraina vargu ar išsigelbės.
O kokį konkretų variantą pasiūlytų G. Nausėda? Tik nemanykime, kad „šakalienės" ar „budriai" geriau už JAV ir Rusiją žino šių šalių padėtis ir tai, kaip jos pačios vertina šio karinio-ekonominio konflikto tęsimo ir baigties perspektyvas. Netapkime šios situacijos įkaitais, proksi kariais.
Turbūt neatsitiktinai Vakarai skelbia sociologinių apklausų duomenis, kad jau ne 23 proc., bet 67 proc. ukrainiečių - už karo nutraukimą. Pradėta viešinti ir informacija apie Ukrainos valdžios korupciją, žmogaus teisių pažeidimus, kultūros, stačiatikių bažnyčios naikinimą, rusų kalbos, žiniasklaidos, piliečių persekiojimą. Lyg anksčiau Ukrainos „partneriai" apie tai nežinojo...
Todėl Ukrainos, kurios nuomonės JAV ir Rusijos Prezidentai neklausia, korumpuotai ir dėl to valdomai valdžiai teks pasirašyti jai paruoštus susitarimus. Nesvarbu kuris jų statytinis tai padarys.
Ar mes vis dar manysime, kad visų karas su visais mūsų geopolitinėje padėtyje yra mūsų išlikimo kelias? Mes jau atsidūrėme ant bedugnės krašto. Ne tik dėl tarptautinės, bet ir dėl mūsų vidinės padėties. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo nario Lauryno Kasčiūno, t. y. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo ir buvusio Krašto apsaugos ministro, vieši paaiškinimai, jog reikia žudyti nelojalius asmenis, „nepažeidžia" etikos!.. Ir po tokio įvykio - tyla ne tik Seime, Prezidento rūmuose, teisėsaugoje, bet ir visuomenėje. Ar vis dar manome, kad mūsų tai nepalies? Tokiu keliu, mieli Lietuvos žmonės, į karą ir vidinį supriešinimą buvo vedami ir Ukrainos žmonės.
Be teisėsaugos, Respublikos Prezidento ir Seimo vertinimo liko ir krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės vieši pareiškimai, kad esame pasirengę kariauti ir Rusijos teritorijoje. Tik viena bėda - nesuvaldėme vieno ar dviejų pas mus atskraidintų dronų... Manau, kad kontrabandai į Lietuvą gabenti naudojama gerokai daugiau dronų ir oro balionų.
Parodykite, mus valdantieji, NATO valstybių sprendimą kariauti Rusijos teritorijoje. Jei tokio nėra, nutilkite ir atsistatydinkite. Jūs žaidžiate mūsų likimu ir gyvybėmis. Mes - ne kortos, o Lietuvos žmonės. Ir nėra skirtumo, kurią šią „politiką" vykdančią Vyriausybę pasiskirsite.