Zigmas VAIŠVILA: Donaldas Trampas ir mes, dar ne šveicarai

Ir nebevaidinamas „demokratijos" į kitas šalis eksportas - esu stiprus, ir bus taip, kaip aš nuspręsiu.

Ar dar kas nors turite iliuzijų, kad gyvename demokratiniame pasaulyje? 
Prieš smūgius į Iraną, ši šalis paskelbė, jog po derybų Ženevoje iš esmės sutiko su JAV reikalavimais, kad derybos turėjo tęstis Abu Dabyje...

Persijos įlankos regione, kuriame yra daugiau nei pusė pasaulio naftos atsargų, yra ne tik Iranas, bet ir kitos pagrindinės naftą išgaunančios šalys - Saudo Arabija, Irakas, Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Bahreinas, Omanas.

Tad kodėl neperimti ne tik turtingiausios nafta Venesuelos kontrolę, kodėl neužblokuoti naftos eksporto iš Persijos įlankos? Bent tiek padaryti.

Ar įsivaizduojame, kas gali įvykti su naftos ir dujų, kitomis kainomis?

Juk tai naudinga kitiems naftos ir dujų pardavėjams. Matome ir mūsuose piktdžiugiškai besidžiaugiančių įvykiais Irane.

Ar suvokia tokie, kuo džiaugiasi? Šiurpu, nes jie džiaugiasi karu. O gal daug kas džiaugsis ir karu Lietuvoje? Gitanas Nausėda ir Kęstutis Budrys galėję bent patylėti šiomis dienomis.

Kas bus tas per 90 mln. gyventojų ir 1,648 mln. km2 ploto turinčio kalnuoto Irano nukariautojas? Ar viliatės, kad ten pasikeis valdžia? Mes irgi kaskart per rinkimus viliamės, kad pasikeis Lietuvos valdžia... Kieno motina - viltis?

Tačiau besivildami nepamirškime, kad Rusija ir JAV taip pat yra naftos ir dujų pardavėjos.

Be Škotijos ir besibaigiančių Norvegijos telkinių rimtų naftos ir dujų išteklių Europoje nėra.

Tad ką darys Europa, o drauge ir mes šioje situacijoje? 2022 metais Europos Sąjunga bandė šokdinti Norvegiją, kad ši savo išteklius parduotų pigiau, tačiau ši nepakluso.

Ir pirko Europa šiuos išteklius brangiai ir iš visur, iš kur tik galėjo.

Tad kas lauktų Europos ir Lietuvos, jei dėl karo veiksmų būtų užblokuotas naftos ir dujų tiekimas iš Persų įlankos šalių, o Venesuelos tiekimus koreguos tik JAV?

Ar esame tikri, kad tai nėra Aliaskoje JAV ir Rusijos sutarto plano dalis?

Patinka ar nepatinka Karlas Marksas, bet jo „Kapitale" atskleistus kapitalizmo, peraugusio į imperializmą, vystymosi dėsnius ir tendencijas verta prisiminti, su jais susipažinti.

Kapitalizmui pritrūkus ne tik išteklių, bet ir produkcijos realizavimo rinkų, dėl jų prasideda kova, netrunkanti peraugti ir į pasaulinius karus.

Ir Adolfui Hitleriui pasiruošti karui padėjo ir Vokietijos, ir JAV stambusis kapitalas. Po karo nualintą Europą užėmė JAV kapitalas ir prekės.

O didžiajam kapitalui susiliejus su valdžia, prasideda oligopolinis šalių valdymas. Pasidomėkite, kiek kartų per metus padidėjo D. Trampo šeimos turtas.

Valstybės, įskaitant ir JAV, tampa daugianacionalinio oligopolinio kapitalo įrankiais, dėl kurių valdymo rinkimų metu rungiasi atskiros tokio su valdžia susiliejusio kapitalo grupuotės.

Po to rinkimus laimėję jų statytiniai turi atidirbti. Pavyzdžiui, po smūgių į Iraną įvyko nežinia kieno iš tikrųjų kontroliuojamų skaitmeninių valiutų šuolis žemyn.

O jeigu po kelių dienų JAV Prezidentas paskelbs, kad dėl visko čia kaltas Izraelis? Skaitmeninės valiutos šaus aukštyn.

O kas žino, ką po kelių dienų paskelbs Donaldas Trampas? Gal jis pats ir žino...

Tačiau net ir pati galingiausia oligopolijų valdoma JAV kol kas nežino, ką daryti su pačia didžiausia pasaulyje šios valstybės skola, sudarančia ketvirtadalį visų pasaulio šalių skolų.

Emituotų dar daugiau JAV dolerių, bet tam reikia Kongreso pritarimo, Federalinio rezervo kontrolės perėmimo ir aktyvo naujos emisijos išleidimui. Pvz. Grenlandijos, Venesuelos, Ukrainos išteklių...

Naftos kainų šuolis taip pat padėtų - sparti infliacija santykinai mažintų valstybės skolą.

O ir pergalių reikia iki tarpinių JAV Kongreso rinkimų lapkrityje, kurių laukia nesulaukia Vladimiras Zelenskis ir jo europietiška bendrų draugija.

Ką daryti mums, kad netapti įkaitais - neatsidurti panašioje mėsmalėje po ukrainiečių, palestiniečių ir iraniečių?

Gal palaukti, kol pagrindiniai žaidėjai iššaudys vieni į kitus pagrindinius ginkluotės rezervus?

Gal to ir pakaktų, bet ne su tokia valdžia, kuri mums priskirta šiuo metu ir kuri mums pasakoja „Kapčiamiesčio pasakas".

„Kovido" metu V. Landsbergiui buvo skirta parama už būsimų „Siaubiamiškio pasakų" parašymą. Šiandien jas skaitome ir skaitome...

Viena tokių „Siaubiamiškio pasakų" pasakorių yra Ingrida Šimonytė, pasigyrusi, kad jai ant kaktos parašyta „Landsbergis".

Vykstant karui Ukrainoje ir vis mums girdint, kad jis tuoj bus ir čia, I. Šimonytė su bendrapartiečiais Seime įregistravo įstatymo pataisą, kad atsiskaitymą grynaisiais Lietuvoje sumažinti nuo 5 iki 3 tūkstančių eurų.

Tuo tarpu net bendro europinio tokio ribojimo nėra. Net Swedbank Lietuvoje jau ragina žmones turėti grynųjų pinigų.

Ką gi, galime pasirinkti - tikėti šiomis „Siaubiamiškio pasakomis" ar netikėti.

Štai kovo 8 d. Šveicarijoje vyks piliečių inicijuotas referendumas "Grynieji pinigai yra Laisvė" - siūloma Konstitucijoje įrašyti, kad monetų ir banknotų visada pakaktų apyvartoje, o Šveicarijos frankas liktų nacionaline valiuta ir galėtų būti pakeistas kita valiuta tik referendumu. (www.admin.ch/gov/en/start/documentation/votes/20260308/cash-nitiative-and-counter-proposal.html). Šveicarijos valdžios alternatyvus pasiūlymas - panašus.

Tai ne Lietuva - Šveicarijoje valdžia ir piliečiai masto panašiai.

Po šio savaitgalio susitikimuose su žmonėmis karo akivaizdoje nebereikia aiškinti grynųjų pinigų svarbos ir būtinumo. Ne tik dėl to, kad mūsų pinigai banke - ne mūsų, o bankų nuosavybė.

Todėl, jei nenorime žengti „Siaubiamiškio" keliu, metas ne telktis dėl įsirašymo į sąrašus gal būt kažkada dar įvyksiantiems rinkimams į „išganytąjį" Seimą, o daryti konkrečius darbus.

Vienas tokių jau vyksta - renkami piliečių parašai dėl referendumo Konstitucijos 23 straipsniui keisti, kad būtų užtikrinta konstitucinė teisė atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Vasario 27 d. VRK posėdyje paaiškėjo, kad ignoruojamas š. m. sausio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas suteikti iniciatyvinės grupės nariams prieigą prie elektroninio piliečių pasirašymo lapo „on-line", t. y. realiu laiku.

VRK nusprendė, kad ji yra aukščiau už privalomą jai vykdyti teismo sprendimą - VRK tik retsykiais teikia mums nežinia kieno atrinktus duomenis, kurie iniciatyvos pradžioje pasirašiusiųjų piliečių skaičiumi apie 40 proc. skyrėsi nuo duomenų, kuriuos VRK skelbia www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124, t. y. ten, kur vyksta pasirašymas už iniciatyvą elektroniniu būdu.

Ir šiuos VRK pateiktus duomenis kažkas vis koreguoja. Pagal šių duomenų „atrinkimo" operacijų atlikimo laiką matome, kad tai daroma ne Lietuvoje, kuri turėtų turėti nepriklausomą rinkimų ir referendumų organizavimo sistemą, kurią įgyvendinti pagal Rinkimų ir referendumo konstitucinius įstatymus teisę turi tik VRK.

Dėl tokio duomenų „teikimo" vėl aiškinsimės teisme. Primityvus VRK savavaldžiavimas tampa akiplėšišku. Todėl siekiant sumažinti VRK galimybes savavaldžiauti, kviečiame pasirašyti popieriniuose lapuose, dėl kurių gavimo ar pasirašymo juose galima sužinoti www.k23.lt.

Kol kas mūsų galimybės skelbti apie tai labai mažos, nes nepradėta šios politinės kampanijos reklama - ją vykdyti galima tik apmokant iš VRK įregistruotos šios politinės kampanijos aukų sąskaitos AB Artea banke: LT517189900619724694, gavėjas Zigmas Vaišvila. Aukoti galima iki 70 Eur.

Didesnė auka galima, jei tai yra iki 10 proc. oficialiai deklaruotų metinių žmogaus pajamų. Grynaisiais pinigais aukoti neleidžiama, mokėti į nurodytą sąskaitą iš Lietuvos pašto ar „Perlo" terminalų taip pat neleidžiama. „Demokratija" turi būti valdoma!

Aristotelio veikale „Politika" analizuotos valstybės valdymo formos ir jų išsigimimas. Autorius skirstė valdymą pagal tai, ar valdantieji siekia bendro gėrio (teisingos formos), ar tik savo naudos (išsigimusios formos).

Kai demokratija tampa demagogija, įstatymų viršenybę pakeičia minios emocijos. Tokioje chaotiškoje aplinkoje iškyla populiarus lyderis (demagogas), kuris „gina liaudį" nuo turtingųjų.

Toks lyderis, sutelkęs didelę galią, galiausiai tampa diktatoriumi, nes demokratija, pasak Aristotelio, yra labiausiai pažeidžiama ir linkusi į tironiją, kai laisvė virsta palaidumu. 

Ar Džefri Epšteino veikla nėra kelrodė žvaigždė Vakarų pasauliui?

Ar kapitalistine tapusioje Rusijoje nebuvo persistengta įdiegiant demokratiją?

Kodėl JAV tiko autoritarinė Irano monarchija, prie kurios nuvertimo 1978 - 1979 metais prisidėjo ir sparti vakarietiška modernizacija? Beje, Iranas tapo Islamo Respublika po 1979 m. balandžio mėnesio referendumo.

Tokios tokelės pamąstymui prieš mūsų būsimą referendumą.