4 nuotr.Prieš Šventes šis bei tas atsiskleidė.
Vytauto Landsbergio prisipažinimas LRT eteryje: „Valdžios uzurpatoriai visada taikosi į nacionalinį transliuotoją, į svarbiausią informacijos šaltinį, kurį, jeigu jiems pavyksta užimti, jie panaudoja savo kovai už visišką totalią valdžią".
Po nekalto Dalios Grybauskaitės pasveikinimo „Gražių Kalėdų! Jums ir visiems, kurie šalia, - ramybės ir džiaugsmo, sėkmės 2026-aisiais", Delfi paskelbė parinktus komentarus: „Ir jums ramybės bei džiaugsmo, gerbiama mūsų prezidente. Visada su pagarba ir pasigėrėjimu jus minime. Sugrįžkite. Dabar Jūsų taip reikia Lietuvai", „Su šventėmis, mūsų visų mylima Prezidente!!!"
Štai kodėl jiems reikia išlaikyti LRT užvaldymą ir neleisti šiame eteryje skelbti įstatymu reikalaujamų skirtingų nuomonių. Antraip nei Tėvynės sąjunga, nei Rusijos Federacijos valstybės paslaptis D.Grybauskaitė nelaimės jokių rinkimų.
Ir jokio skirtumo, ar LRT ir Delfi vadove bus Monika Garbačiauskaitė - Budrienė, ar kitas samdinys.
Propaganda labai svarbu.
Jozefas Gebelsas vadovavo Vokietijos švietimo ir propagandos ministerijai. Nes suvokė, kad jaunimą šviesti reikia, naudojant tinkamą propagandą. Kad paruošti karui.
Karo metu J.Gebelsas buvo atsakingas už savaitinę įvykių apžvalgą - svarbiausią vidinės propagandos instrumentą, transliuotą kino teatruose, skelbtą svarbiausių laikraščių vedamuosiuose straipsniuose, kurie buvo skaitomi ir per radiją.
Ar pastebėjote, kad reikiamus straipsnius surašo BNS, o skelbia juos sutartinai LRT, Delfi, 15 min, Diena...?
Nes jie jau „praėję" cenzūrą.
Neatsitiktinai 1991 m. sausio 13 d. naktį perversmininkai, visų pirma, užėmė Lietuvos televiziją ir radiją, TV bokštą Vilniuje.
Okupantų televiziją žmonės pavadino „Kaspervizija", nes matė kasdienio žinių skaitytojo pulkininko Edmundo Kasperavičiaus veidą. Tačiau Mykolo Burokevičiaus vadovaujamos LKP (ant TSKP platformos) paskirto Lietuvos radijos ir televizijos vadovo Gintauto Steigvilos žmonės nematė.
O ir mūsų teisėsauga, net du kartus nagrinėjusi Sausio 13-osios bylą, G.Steigvilos „nematė", įtarimų jam nepareiškė.
Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetui ir perversmą vykdžiusiems kariškiams nepakako „Tarybų Lietuvos" radijo laidų, transliuotų TSRS kariškių įranga trimis kalbomis iš TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, kurią saugojo Sausio 13-osios bylos įtariamojo generolo Aleksandro Žitnikovo vadovaujama TSRS vidaus kariuomenės 42-a divizija, užtikrinusi jame leidimų režimą.
Šiame perversmininkų štabe iki 1990 m. liepos darbavosi ir būsima Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė, po LKP atsiskyrimo nuo TSKP 1989 m. gruodyje likusi ten dirbti su 30 proc. darbo užmokesčio priemoka.
1991 metais jai buvo patikėtos pareigos ir TSRS ambasadoje JAV, dėl ko ji tebėra TSRS teisių ir pareigų perėmėjos Rusijos Federacijos valstybės paslaptimi.
Tapusi mūsų valstybės Prezidente, ji nereikalavo, kad Ukraina Lietuvai išduotų A.Žitnikovą, o Vokietija - vieną svarbiausių perversmininkų Valentiną Lazutką, kuris 1990 m. buvo tapęs Vilniaus aukštosios partinės mokyklos rektoriumi, t. y. jos vadovu.
Kodėl po D.Grybauskaitės perrinkimo Lietuvos Prezidente 2014 metais Sausio 13-osios byla buvo nutraukta 9-iose dalyse ir, be abejo, dėl TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos?
Kodėl be motyvų buvo panaikinti įtarimai kitiems kolaborantams?
Ar, gerbiami tautiečiai, žinote apie visa tai iš LRT, Delfi, 15min,...?
Tad esminis klausimas V. Landsbergiui - kodėl jis mums pasiūlė ar buvo priverstas pasiūlyti šią Dalią, slapukaujančią su savo biografija?
Kodėl V.Landsbergis, 2009 metais pasiūlęs šį eksperimentą su Tauta aptarti Tėvynės sąjungai, pats neatvyko į partijos tarybos posėdį?
Apstulbusiems partiečiams buvo perskaitytas jo laiškas, bet nebuvo kam atsakyti į šokiruotų partiečių klausimus.
1917 m. vasarą Vladimiras Leninas, besislapstydamas prie Razlivo ežero (netoli Petrogrado), irgi rašė laiškus bolševikų partijos veiklai organizuoti prieš Spalio revoliuciją.
Kodėl prieš 2009 metų Lietuvos Prezidento rinkimus beveik visa žiniasklaida užsičiaupė, neuždavinėjo D.Grybauskaitei nepatogių klausimų?
Ryžtinga kovotoja su oligarchais priešrinkiminiame LRT eteryje prisistačiusi D.Grybauskaitė (tiesa, išsigandusi ir atsisakiusi debatų su Kazimira Prunskiene LRT eteryje) Virginijui Savukynui pasižadėjo po rinkimų rezultatų paskelbimo išvardinti šiuos 100 begėdžių oligarchų.
Po rinkimų „pamiršo" tai padaryti...
Tačiau prieš rinkimus netylėjo Rusijos žiniasklaida, raginusi mus balsuoti už šią kandidatę. Regnum.ru Lietuvos ekspertas Viktoras Olžičius pristatė ją, kaip kovotoją su klanais ir oligarchais: „Klanai desperatiškai bando sustabdyti eurokomisarės Dalios Grybauskaitės triumfo žygį..., „eurokomisarės kompromitacijos kampanija" užsiima „profesionalūs polittechnologai" - nurodė Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos interviu balsas.lt.
V.Olžičius simpatizavo D.Grybauskaitės siekiams įvesti tvarką, gretino ją su V.Putinu ir straipsnį baigė pranašiškai: „Ar ne geriau valstybės vadovo poste turėti savą, visus tuos metus pragyvenusį šalia, nuolaidų, sukalbamą ir prognozuojamą draugą?"
Regnum.ru paskelbė TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje 1988 metais D.Grybauskaitės apgintos disertacijos konspektą (už kurios duomenų apie pokario kovas paminėjimą ką tik vėl nuteistas Algirdas Paleckis).
Aukštas Rusijos Prezidento Vladimiro Putino administracijos pareigūnas, šovinistinių pažiūrų filosofas Modestas Kolerovas skelbė komplimentus D.Grybauskaitei, ją mokė, kaip elgtis plėtojant santykius su Rusija: „... Grybauskaitei prireiks dar daugiau narsos, kad ji būtų ne vien „karaliaujančia", bet ir (labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimiška ir tęstine Lietuvos valdžia".
Kažkodėl M.Kolerovas nepaaiškino, kur turėtų išnykti kitos valdžios Lietuvoje šakos?
Svetainė „Vremja novostej" straipsnyje „Prezidentė iš „peterburginių" D.Grybauskaitę priskyrė „Peterburgo prezidentų" grupei drauge su iš šio miesto kilusiais Rusijos Prezidentais Vladimiru Putinu ir Dmitrijumi Medvedevu, kurie, kaip ir D.Grybauskaitė, studijavo Leningrado Andrejaus Ždanovo vardo universitete.
Toks V.Landsbergio pasirinkimas turi ir jo asmenines priežastis.
Po 1991 metų rudenį įvykusio tarptautinio Lietuvos pripažinimo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas sumąstė, kad jis nusipelnė ir Lietuvos Prezidento pareigų.
Tačiau parlamente jam nepavyko prastumti įstatymo dėl Laikinojo pagrindinio įstatymo pataisų, kad įtvirtinti nepamatuojamai stipraus vienvaldžio valstybės Prezidento pareigas, nelaimėjo ir dėl to suorganizuoto 1992 m. gegužės 23 d. referendumo.
V.Landsbergio komandai (nepainiokite su Tėvynės sąjunga-Lietuvos konservatorių partija, įkurta tik 1993 m. gegužės 1 d.) tragiškai pralaimėjus 1992 m. spalio 25 d. Seimo rinkimus, jis nebesiryžo dalyvauti 1993 m. vasario 14 d. Lietuvos Prezidento rinkimuose.
Tačiau Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovas Artūras Skučas Algirdo Brazausko rinkimų štabo vadovui Vladimirui Beriozovui perdavė iš VSK (rusiškai - KGB) perimtą informaciją apie kandidatą - Vilties Prezidentu vadintą ilgametį Lietuvos ambasadorių JAV Stasį Lozoraitį.
Vykstant rinkimų kampanijai, S.Lozoraitis man patvirtino, kad ir jis tai žino.
S.Lozoraitis naktį iš 1990 m. kovo 10 d. į kovo 11 d. įtikino V. Landsbergį nedelsti dėl Nepriklausomybės atkūrimo („mes nesuprantame delsimo").
Lietuvai kruvinais 1991 metais S.Lozoraitis nepriėmė į darbą Lietuvos ambasadoje JAV pasiprašiusią dirbti „aktyvią visuomenininkę" D.Grybauskaitę. Nes iš JAV Valstybės departamento S. Lozoraitis sužinojo apie jos darbą TSRS ambasadoje JAV.
1997 m. Prezidento rinkimuose dalyvavęs V.Landsbergis liko trečias (15,73 proc.), į antrąjį turą pateko Valdas Adamkus (27,56 proc.) ir Artūras Paulauskas (44,73 proc.).
Po šių pamokų V.Landsbergis tiesmukai į mūšį nebepuolė. Persigrupavo.
Į priekį išstūmė tarybinę politekonomistę Dalią Grybauskaitę. Ir taip rankomis susikabino, kad vienas be kito nebegalėjo.
Sutinkant Naujuosius Metus, pagalvokime, kiek vien teisėjų mums per 10 metų priskyrė D.Grybauskaitė, ir palinkėkime sveiko proto bei šaltų nervų ne tik vieni kitiems, bet ir Seimo Pirmininkui Juozui Olekui, atsitiktinei Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei.
Iš Prezidento postą užsėdusio ekonomisto Gitano Nausėdos bent jau aš nieko doro nesitikiu.
Kodėl?
Todėl, kad tokie politiškai nelaisvi ekonomistai mus gąsdina karu, bet nekalba apie tai, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje, kodėl JAV keičia savo elgesį tarptautinėje politikoje?
Kalbėti reikia ne tik apie karą, bet, visų pirma ir svarbiausia, apie ekonomiką.
Nes JAV sankcijos prieš Iraną, Kiniją, Rusiją (pastarųjų - per 11 tūkst.) paspartino JAV dominavimo pasaulyje griūtį.
1944 metais JAV sukūrė jos doleriais ir ginklu grįstą pasaulio kontrolę. Esminiu instrumentu tapo OPEC šalių įtikinimas nafta prekiauti JAV doleriais. Dėl to šalys, perkančios ir parduodančios naftą, dujas, buvo priverstos šias ir kitas prekes pirkti už JAV dolerius ir net nacionalinių bankų rezervus kaupti daugiausia JAV doleriais.
Tai leido JAV beatodairiškai emituoti užsienyje cirkuliuojančius JAV dolerius, per jos bankus kontroliuoti šią prekybą, nepatiriant esminio poveikio vidiniams šios šalies finansiniams procesams.
Prireikus buvo panaudojamas ir JAV bei NATO partnerių ginklas.
Europos Sąjunga tėra šios politikos dalis, nes ir euras - sudėtinė JAV dolerio sukurtos finansų sistemos dalis.
Atsakymų į šiuos klausimus verta pradėti ieškoti nuo JAV susirūpinimo Venesuela.
Ne tik dėl to, kad pietinės JAV naftos perdirbimo įmonės pritaikytos šiai sieringai naftai perdirbti, bet ir dėl to, kad per JAV Venesuelai 7 metus galiojusių sankcijų (paskirtų dėl JAV netinkamo Venesuelos Prezidento išrinkimo) laikotarpį Kinija, Rusija ir net Turkija visapusiškai integravosi į didžiausias pasaulyje naftos atsargas turinčios Venesuelos naftos gavybą, kurios savikaina tėra 8-12 USD už barelį, t. y. šios naftos barelį galima parduoti gaunant iki 70 USD pelno.
Todėl nenuostabu, kad 40 proc. nuolaida šiai naftai esmingai ir greitai įtakojo šiuos ekonominius ir finansinius procesus, o šis kainų skirtumas sudarė sąlygas ir kariniam šių šalių bendradarbiavimui, panaudojant ir privačias kariaunas, pavaldžias ne JAV, bet Kinijai, Rusijai...
Po JAV sankcijų Rusijai paskelbimo JAV buvo priversta net jos šokdinamos Venesuelos prašyti didinti naftos gavybą, kad JAV sankcijos prieš Rusiją būtų efektyvesnės.
Tačiau per šių sankcijų Venesuelai, Iranui, Šiaurės Korėjai, Kinijai ir Rusijai, Baltarusijai visumą ir gausą, JAV dolerizacija pradėjo veikti prieš pačias JAV - Kinija, Rusija, Indija, Iranas, PAR, Brazilija ir kitos BRIKS šalys bei jų prekybos partneriai pradėjo vis daugiau prekiauti, atsiskaitant juaniais, rubliais, rupijomis ir pan.
Tai daug didesnis, nei karo Ukrainoje poveikis.
Neatsitiktinai 2026 m. JAV karinis biudžetas didžiausias lyginant su visais ankstesniais.
Reikia viskam ruoštis.
Praėjusią savaitę Rusija pasirašė sutartį net su pro-amerikietiškos valdžios Argentina, kuri sutiko su Rusijos 5 mlrd. USD investicija (vietoje Tarptautinio valiutos fondo paskolos) ir prekyba juaniais bei rubliais.
JAV nebespėja sukontroliuoti visų šių procesų, nes kontroliuoti reikia ne tik Rusiją, bet ir besitelkiančias Kiniją, Indiją, Braziliją, Pietų Afrikos Respubliką, Iraną, Šiaurės Korėją ir net Turkiją, aibę kitų šalių, visų pirma, BRICS narių, kurios tapo ekonomiškai suinteresuotomis išnaudoti JAV ir ES skelbiamų sankcijų situacijas.
Nelengva Donaldui Trampui pasakyti, kad JAV nebėra vienvaldė pasaulyje.
Tuo labiau, kai pačios JAV įvairiapusiškai labai priklauso ne tik nuo Kinijos (visų pirma, retųjų metalų), bet ir Rusijos (retieji metalai, uranas, maisto produktai, trąšos....), Baltarusijos (21 proc. deficitinių kalio trąšų prekybos, kai Rusija dar kontroliuoja 19 proc. šių trąšų prekybos pasaulyje).
Todėl paklauskime savęs, kelintoje vietoje D.Trampui korumpuoto V.Zelenskio užvaldyta Ukraina?
Ar D.Trampui ir kitiems Vakarų šalių vadovams rūpi jų vadovaujamų šalių suvedžioti ir pamesti ukrainiečiai, mokantys šią likimo įkaitų kainą?
Kaip ir naikinami Gazos palestiniečiai.
O ar mes norime išsivaduoti iš įkaitų būklės?
Atsakykime į šį klausimą patys sau prieš Naujuosius Metus.
Kad 2026 metais nebegyventume iliuzijomis, nebeklausytume pasakų apie LRT, Ukrainos pergalę.
Nelauktume eilinio D.Trampo ir V.Zelenskio susitikimo ar nesusitikimo pasekmių.
Galvokime savo galva, tarkimės, diskutuokime. Ir dar, ir dar kartą galvokime.
Ir neleiskime niekam veidmainiškai ir lengvabūdiškai spekuliuoti Sausio 13-ąja ir žuvusiųjų už mus visus vardu.
Jie paaukojo savo gyvybes prieš 35 metus.
Su artėjančiais Naujaisiais Metais, mielieji! Vilkimės ramių ir svarbių permainų metų.
