Kas drįs su tuo ginčytis? Juk ji vienintelė ir nepamainoma Lietuvoje! Tik pastebėsiu, kad tai jau nebe pirmas atvejis pasaulinėje istorijoje, kai žmonės sudievinami iki Dangaus Aukštybių. Tereikia prisiminti seną nuvalkiotą šūkį apie komunistų partiją, kuri irgi buvo apsiskelbusi „Liaudies protu, garbe ir sąžine!" (Ta proga belieka pasveikinti sugrįžus į senus gerus bolševikinius laikus, kai kadrai lėmė viską...)
Ir vis dėlto išdrįsiu pasiginčyti... Bet tik dėl proto: ar tikrai reikia turėti daug smegenų, kad išsilaikytum valdiškame poste, viešai besiglėbesčiuojant su aukščiausiais valdžios pareigūnais? (Žiūr. nuotraukas.) Juk iki šiol buvo skelbiama, kad žurnalistai privalo oponuoti valdžiai, o ne kabintis jai ant kaklo vietoj pakabuko. (Juolab, kad Monika - ne Vanagaitė, kuriai Landsbergis pasiūlė pasikabinti ant šakos miške.)
Ko gero, jos gynėjai man dabar atšautų, kad ji nėra žurnalistė, o tik puiki vadybininkė, sugebanti sustatyti kadrus taip, kad joks svetimkūnis neprasiskverbtų ne tik į LRT, bet net ir alternatyvias TV. Ar pamenat, kaip ji užsipuolė VU dėstytoją Mažylę, kuri išdrįso apsilankyti pas Janutienę OPTV laidoje. (Suprantu, kad niekam nepatinka konkurencija, betgi Rūta neaiškina Monikai ką kviesti jai pas save, o ko ne?)
P.S. O gaila... Juk galėtų Kudirkos vardo premijos laureatė Janutienė spekulianto Hanso iš Estijos išdresiruotą mergaitę pamokyti, kad vienintelės ir nepakartojamos bolševikų partijos laikai jau seniai baigėsi. Nesvarbu, kaip jie šiandien besivadintų. (Komunistais ar konservatoriais.)