Vakar, trečiadienį, per TV-3 buvo parodyta trečia serija iš trilogijos „Vienas aras". Apie 90-ųjų mafiją ir spaudą. Faktiškai - apie „Respublikos" kovą su mafija bei korupciją valdžioje, kurios egzistavimą Lietuvoje konservatoriai kategoriškai neigė. (Negi demaskuosi pats save?!) Pripažino tik po mano gero bičiulio ir bendražygio Vito Lingio žūties...
Kaip visada pirmuoju smuiku griežė profesorius Landsbergis, kuris iš visų jėgų per TV šmeižė pirmą nepriklausomą LT dienraštį „Respubliką" ir liaupsino konservatorių įkurtą „Lietuvos aidą", kurį įvardino kaip geriausią to meto spaudos flagmaną.
Nežinia, ar dėl to, kad nevykęs fortepijono barškintojas pabandė griežti smuiku ar iš susijaudinimo, kad buvo paviešinti jo bendražygiai žydai iš mafijos, kurie naudojosi valdišku lėktuvu, o jų kontrabandą per sieną lydėjo Valiuko vadovaujamas „Aras", „Profesorius" kažkodėl pamiršo paminėti kaip baigė karjerą spaudos flagmano kapitonas Stoma ir atsidūrė už grotų?
Galiausiai tas ožys ėmė bliauti per TV ekraną, kad „Respublika" buvo geriausias KGB projektas, nes kažkoks jo pažįstamas kagebistas jam esą į ausį gyrėsi, kad KGB per mano laikraštį dažnai nutekindavo informaciją. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, nes, deja, ten neturiu tokių gerų pažinčių, kaip „Dėdulė", kurių dėka tarybiniais metais jis galėjo skersai išilgai apkeliauti kapitalistinį pasaulį.
Dėl tų pačių priežasčių nelabai galiu ginčytis ir su kitu to paties serialo pasakoriumi Valinsku, kuris pareiškė, kad tuometinė „Respublika" perėmė mafijos metodus. Mat ne aš linksminau nuo scenos Kauno „daktarus" ir ne man ten daužė snukį banditai, o klounui Valinskui, tad kam - jei ne jam, geriau žinoti kokiais metodais dirbo Kauno mafija? (Tik pastebėsiu, kad, ko gero, Genytės banditai persistengė bedaužydami subingalvį, nes pagal viešus Valinsko pasisakymus, regis, smegenys jo taip ir neatsistatė.)
Be to, filmo autoriai apklausė visą būrį ekspolitikų bei ekspremjerų, kuriuos to meto „Respublika" nuolat kritikavo. Ypatingai daug pylos nuo mūsų susilaukė laikinasis premjeras Abišala, kuris parsidavė „Willjamso" žydams ir juos konsultavo, kaip pasisavinti ir įsisavinti už dyką mūsų melžiamą karvę „Mažeikių naftą" ir ekspremjeras Vagnorius, labiau žinomas kaip Lietuvos „Gavnorius", kurio valdymą labiausiai išgarsino šūkis: „Geriau durnas, bet savas!" (Čia apie konservatorių kadrus!)
Na, o vainikavo visą šitą šutvę Lingio žmogžudys Achremovas, pareiškęs, kad Lingys buvo nušautas ne dėl savo straipsnių apie mafiją, o dėl komercijos... Kadangi iš TTL koncerno likau tik aš vienas gyvas, o nužudytas Lingys pats apsiginti nebegali po mirties ir duoti Achremovui į snukį, savo bičiulio ir bendražygio šviesų atminimą tenka ginti man. Jei šitas išsigimęs mafijos klapčiukas toliau eskaluos šmeižtus apie a.a. Lingį, aš už savo veiksmus negarantuoju: paskui žmonės ir apie jį (kaip apie Borką) galės spėlioti - vis dar gyvas jis ar jau palaidotas?
P.S. Pradžioje net buvau užsivedęs ir „profesorių" dėl „KGB projekto" paduoti į teismą, bet... Staiga prisiminiau, kad pavadinimą mano laikraščiui sugalvojo Landsbergio dešinioji ranka - Čepaitis, o pirmus laikraščio numerius net bandė koreguoti jis pats! (Supratęs, kad teisme gali paaiškėti, jog vienas buvo KGB agentas „Juozas", o kitas KGB agentas „Dėdulė", veikiausiai nieko nepešiu, nes tokiu atveju KGB įtaka „Respublikai" buvo akivaizdi, bet laimei jų įtakos RESPUBLIKAI pavyko atsikratyti, o LIETUVAI, deja, ne...)