1 nuotr.Ramanauskienė jau trečias mėnuo mūsų susitikimuose suirzusi:
- Atrodau žiauriai stora. Reikia mesti riebalus.
- Tai atrodai, kaip visos. Na, jei nori, gali į sporto klubą pavaikščioti, su mitybos specialistu pasitarti.
- Ir pusę metų neėdus, nusivarius nuo kojų gyventi? Ir dėl kokių trijų kg? Ne, čia ne man. Man reikia greitai.
- Tai gal būna kokie talijos apipjaustymai, kūno suspaudimai, lindimai per vamzdį? Dar kas?
- Yra brangus variantas vaistais, bet juos reikia vartoti ypatingai tiksliai. Va, Kazlauskienė vakare suvartojo iškart mėnesio dozę, tai per naktį taip sukūdo, kad ant veido lūpų nebeliko, dantenos susitraukė taip, kad net implantai išbyrėjo, blakstienos iki ūsų nusileido. Apie kūną net nekalbu.
- Helovynas. Tu tik pagalvok, kaip vyrui ryte atsibudus prie tokios pasijausti. 30 proc. infarkto. Ir pinigo gaila, ir pasiskųsi ne kam - instrukcija pridėta buvo.
- Galima riebalus nusiurbti. Paprasta ir efektyvu.
- Ot kalambūras: vyrai prisisiurbia, moterys nusisiurbia.
- Pažvenk. Aš jau užsisakiau operaciją. Tik žiauriai brangi. Gal pagelbėtum su finansais? Dalį Ramanauskas, pardavęs parašytą himną gėjams, padengs. Gal ir tu šiek tiek?
- Tai aš tau ir dantų implantams, ir plaukų atgaivinimui, ir nagų, ir blakstienų persodinimui daviau.
- Bet gi tu nori, kad aš gerai atrodyčiau.
- Tu jau nesėkmingai krūtinę koregavai.
- Tai tuo metu dviejų vienodų implantų neturėjo. Nenorėjau laukti, kol iš Temu parsiųs. O kai tau prostata užsikišo, tai aš tau tik viena padėjau - verkiau, meldžiausi per naktis.
Teko paskolos prašyti pas Bobutę.
Po savaitės Ramanauskienė iš klinikos grįžo liekna su išverstomis išvirkščiai lūpomis:
- Žiūrėk, aštuonis kg nusiurbė,.. keturiais cm apimtis sumažėjo.
- Viešpatie, čia tau lūpas iš veršio donoro implantavo?
- Ne, kai nuo pilvo nusiurbė, tai nenorėjau, kad veltui išmestų. Vis savas kūnas. Tai paprašiau, kad į lūpas šiek tiek įpūstų. Padaugino.
- (Piktas) Tuos riebalus galėjai išmesti, jie jau kartą panaudoti.
- Tai juk į užpakalį nesusikiši. Mano užpakalis ir taip didelis. Norėjau su maišeliu į maisto konteinerį,.. kepiniams, bet apsigalvojau. Gal neetiška.
- ?
- O kiek naujienų apie naujas galimybes klinikoje sužinojau. Aš jau į ateitį užsirašiau, tiek ir tiek korekcijų turiu prisigalvojusi... tik kainuos.
- Žinai, brangioji, gal jau be manęs.
Įsižeidė ir supyko. Atsistojau, apsirengiau ir išėjau.
Po viso to pradėjau mąstyti: ne veltui Putka ir Pin Dzinas apie amžiną gyvenimą svaigsta - viską su laiku galima pasikeisti, pasikoreguoti, prisipūsti. Net smegenis galima DI užpildyti.
Tiesa, jau yra gaminamų ištisai dirbtinių moterų. Pakankamai intelektualių. Pakankamai seksualių. Tik du trūkumai - didelė kaina ir mažas piktumo lygis.
Niekaip neužsiutinsi, kai norisi ginčo artimoje aplinkoje. O tai - neatsiejama gyvenimo dalis.
