Vitalijus DIGREVIČIUS: Bitkoinas (Kalėdų pasaka)

Sako, kad kas šeštas pasaulio žmogus yra kinas, bet patyriau, kad kiniška prekė ant lentynų yra kas trečia. Ir kaip jie taip sugeba? O parduotuvėje pirkėjų - kaip pasaulyje kinų.

Neapsikęsdamas grūsties spėjau nupirkti tik Kalėdinę dovaną žmonai - du litrus langų plovimo skysčio. Sūnui dovana bus sendaikčiuose pirkta vokiška 1965 m. gamybos dviračio pompa, dukrai dar sumąstysiu. Beliko tik dovana sau.

Nusprendžiau nebesistumdyti minioje ir sau pirkti internetu. Ypač palaukus Black Friday. Sako, bus akcijų.

Atėjus juodajam penktadieniui akys apraibo nuo nuolaidų. Kantriai laukiau.

Pagaliau. Telefonu paskambinusi nuostabaus balso rusakalbė moteris pasiūlė pirkti BITKOINĄ. Už keturis tūkstančius penkis šimtus.

Internetas su DI buvo šalia, todėl net nusipurčiau nuo nuolaidos dydžio. Bet namie turėjau tik keturis tūkstančius. Pavyko nusiderėti šimtą ir sudaryti pirkimo planą - keturis tūkstančius atiduodu kurjeriui į rankas, o tris šimtus nusiskaičiuos patys po pensijos nuo sąskaitos (prisijungimo duomenis padiktavau).

Kurjeris Bitkoiną atnešė po penkiolikos minučių. Jis buvo supakuotas į apsauginį plastiko apvalkalą ir tiesiog žėrėjo svajonėse. Puikus sandoris įvyko.

Pasidžiaugęs Bitkoinu vienas, džiugia žinia pasidalinau su geriausiu draugu Lietučiu ir po trijų valandų apie mano pirkinį jau žinojo ne tik visas kvartalas, bet ir visa seniūnija.

Pasidalinti sėkme paskambinau sūnui, dirbančiam Norvegijoje... Tiek pravardžių, epitetų ir apibūdinimų savo atžvilgiu dar nebuvau girdėjęs. Ir visi - iš tamsiosios kalbos pusės,.. ir ne vien lietuviškai.

Naktį nemiegojau. Užblokavau banko sąskaitą, gulėjau apsikabinęs Bitkoiną ir verkiau.

Bet rytas visada protingesnis už vakarą. Apie dešimtą paskambino seniūnas Ričardas Liūtaširdis ir paprašė Bitkoinų parduotuvės telefono numerio. Atsakiau, kad ryšys palaikomas tik spec. programėlės pagalba ir reikalingi prisijungimo duomenys, todėl dėl to Bitkoino galiu patarpininkauti. Sutiko.

Po valandos aš jam perskambinau ir pasakiau Bitkoino kainą - dešimt tūkstančių, plius mano komisiniai - dešimt procentų. Na, nebe Juodasis Penktadienis, be to, Bitkoino kaina per naktį stipriai kilo.

Pasiskaičiavęs seniūnas sutiko, bet pirkti sutiko tik akis į akį ir padėvėtais grynais (ko gero, gautais už čekiukus).

Po pusvalandžio viskas buvo baigta. Aš pinigus pasidėjau į spinčikę, o seniūnui patariau niekam nesigirti (dėl apiplėšimo pavojaus), padėti Bitkoiną į banko saugyklą ir pas notarą pasirašyti testamentą. Atseit, aš jau taip padaręs vakar.

Jis sutiko, kad taip kol kas bus saugiausia, pasirašėme pirkimo-pardavimo slaptą juridiškai negaliojantį susitarimą ir išsiskyrėme kaip lėktuvai su balionais danguje.

Naktį miegojau košmaruose. Vis persekiojo sapnas, kad dar neturiu Kalėdų dovanos sau.

O pažliugusiomis gatvėmis basas lakstė Bitkoinas...