Valdas VASILIAUSKAS: Šlubų ančių valstybėje

Todėl regime slogutį: nesulaikomai grimztančius į dugną socialdemokratų bei jų lyderio reitingus ir kylančius - konservatorių, kurie džiugiai ruošiasi sugrįžti į valdžią.

Tai ne menkesnis būtų košmaras, jeigu - tegu ir operetišką, nuolat pašiepiamą - prezidentą Gitaną Nausėdą rengtųsi pakeisti Dalia Grybauskaitė.

Juk prezidentas iš dekoratyvios, vien reprezentacinės figūros pasidaryti tikru savo skelbtos gerovės valstybės statytoju turėjo visas sąlygas. Nebeliko pirmosios kadencijos, pasak jo, konservatorių išsidirbinėjimų, su valdančiąja Socialdemokratų partija ir jų Vyriausybe susiklostė jau Prezidento ir Seimo rinkimų patikrinti ir sutvirtinti darbingi santykiai.

Be to, kuriant gerovės valstybę, nebereikia išradinėti dviračio. Pasimokyti būtų galima iš Argentinos prezidento Chavjero Cherardo Milėjaus (Javier Gerard Milei), kuris sėkmingai tempia iš dugno peronistų nugyventą valstybę.

Arba iš to paties Donaldo Trampo: JAV Kongresas ką tik patvirtino prezidento pateiktą „didelį ir gražų", jo žodžiais tariant, mokesčių ir išlaidų įstatymą, kuris sumažins amerikiečiams mokesčius ir apkarpys išlaidūniškas valstybės programas. Jeigu kam bloga darosi nuo „oranžinės išperos", gali pasiremti mano širdžiai miela buvusios Izraelio ministrės pirmininkės Goldos Meir jau politinės minties klasika tapusia ištarme:

„Jeigu jūs norite pastatyti tokią šalį, į kurią grįš jos sūnūs ir dukros, jeigu jūs norite pastatyti šalį, iš kurios bus išvažiuojama tik atostogų sezonui, jeigu jūs norite pastatyti šalį, kurioje nebus baimės dėl ateities, padarykite tik du dalykus:

Sulyginkite korupciją su Tėvynės išdavimu, o korupcininkus - su išdavikais iki septintos kartos.

Padarykite tris profesijas dosniausiai apmokamas ir gerbiamiausias. Tai kariškiai, mokytojai ir gydytojai.

Ir svarbiausia - dirbkite, dirbkite ir dirbkite, nes niekas, išskyrus jus, neapgins jūsų, niekas jūsų nepamaitins, išskyrus jus pačius, ir jūsų šalis reikalinga tik jums ir niekam kitam.

Kai tai taps ne tik žodžiais ir paprastu lozungu, o visų jūsų gyvenimo būdu, vadinasi, jūs pasiekėte savo."

Bet ar skubinsis į Tėvynę grįžti jos išvaryti sūnūs ir dukros, jeigu čia nuo ryto iki vakaro varinėjamos kalbos apie karą, kuris prasidės jeigu ne ryt, tai poryt? Jeigu baimę dėl ateities pakursto pati valdžia, naujais mokesčiais grasindama nuvilkti paskutinius marškinius ir net atimti namus?

Ar nūdienos Lietuvoje korupcija gali būti prilyginta Tėvynės išdavimui, o korupcininkas - išdavikui iki septintosios kartos, jeigu ministru pirmininku skiriamas politikas, už korupciją gavęs dvejus metus ir ne taip seniai (2012 m.) ? G.Paluckas, premjeru tapęs pro užpakalines duris (dezertyravus Vilijai Blinkevičiūtei), į Vyriausybę atsinešė įspūdingą griaučių kolekciją spintoje ir neįveikiamą priklausomybę nuo lengvatų ir nuolaidų, lyg koks pašalpinis. Pašalpinis milijonierius.

Nusituokiantys žmonės juokiasi už pilvų susiėmę: Vytautas Gapšys už 12 tūkst. eurų televizijos reklamos nuolaidą, gautą ne sau, o partijai, pasiųstas į kalėjimą, o G.Paluckas už 90. tūkst. eurų nuolaidą asmeniniam nekilnojamajam turtui - į Vyriausybės vadovo postą.

O kaip dėl kariškių, mokytojų ir gydytojų ? Ar tai labiausiai gerbiamos, dosniausiai atlyginamos profesijos Lietuvoje?

Nemanau, kad Tėvynės gynėjams pagarbą padidino dar Ingridos Šimonytės Vyriausybės paskirtas Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, nesitveriantis savo kailyje įvesti cenzūrą socialiniuose tinkluose. Ironiška, kad po šių visuomenę šokiravusių pareiškimų prezidentas L.Idzeliui suteikė pulkininko laipsnį. Primenu, kad Šaulių sąjungai iš seno pagal Vlado Putvinskio pradėtą tradiciją vadovaudavo ne kietakakčiai kareivos, bet kultūros ir net meno žmonės - Vincas Krėvė- Mickevičius, Antanas Žmuidzinavičius ir panašūs šviesuoliai.

Iki šiol neaišku, kokiais motyvais remiantis krašto apsaugos ministre buvo paskirta Dovilė Šakalienė, todėl tai galima vertinti kaip nepagarbą visuomenės nuomonei, o gal ir kariškiams. Tokio stiliaus žmones liaudis vadina „durniais su iniciatyva". Naujausia D.Šakalienės iniciatyva - ministrės sudaryta gynybos ir saugumo sutartis kitame pasaulio krašte su Filipinais, taip pat susitarimas gabenti filipiniečius darbininkus į Lietuvą.

Komentuodama D.Šakalienės diplomatijos paikystes Maniloje, daktarė, buvusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė parašė: „Taip jau sutapo, kad kai krašto apsaugos ministrė apsilankė Filipinuose, ši šalis buvo patvirtinta dar kartą ES sąraše šalių, kurios sankcionuojamos dėl pinigų plovimo operacijų. Visiška Lietuvos kompromitacija." Gėda Lietuvai, dar didesnė gėda tiems, kurie paskyrė tokią ministrę.

Ar saugūs ir pagal paskirtį bus išleisti Lietuvos žmonių sunešti milijardai krašto apsaugai, jeigu nenuspėjamo būdo ministrė nepripažįsta savo klaidų ir menkiausios kritikos, nepakenčia kontrolės ir nesileidžia į kalbas dėl mažiausios nuolaidos net su koalicijos partneriais, kaip byloja ūmai atleisto karinės žvalgybos vadovo pulkininko Elegijaus Paulavičiaus atvejis?

Ne nuo šiandien Krašto apsaugos ministerijos (KAM) didžiuosius viešuosius pirkimus lydi įtarimai ir gandai. Šių pirkimų lobistus ir korupcines schemas žadėjo atskleisti priverstas atsistatydinti ministras Arvydas Anušauskas, tačiau po to nutilo.

Tuo tarpu į KAM viceministres skubiai permesta patyrusi valdžios pinigų tvarkytoja, buvusi finansų ir susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, kuri prižiūrės finansų srautus ir pirkimus. Mat KAM asignavimai auga kaip ant mielių: 2025 m. skirta 3,2 mlrd. eurų, 2026 m. - 4,8 mlrd., 2030 m.- 5,5 mlrd. Kuo daugiau milijardų, tuo mažiau skaidrumo ir kontrolės.

Nepanašu, kad tai rūpėtų formaliam Vyriausiajam Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadui prezidentui G.Nausėdai, KAM viešųjų pirkimų, taip pat pagalbos Ukrainai skaidrumo ir kontrolės tema nėra nagrinėjama Valstybės gynimo taryboje. Kol kas viršum KAM finansų tvyrančius šešėlius baudžiasi išsklaidyti vienišas karys - Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.

Dar vieni mūsų valstybės akligatviai - sveikatos apsauga ir švietimas. Netrumpėja eilės poliklinikose, medicinos paslaugos nėmaž nepriartėjo prie žmogaus. Vėl už galvų, kaip ir kiekvienais metais, tėvus ir pedagogus privertė stvertis valstybinių abitūros egzaminų bėdini rezultatai.

Mėgindama suktis iš padėties, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė nieko geresnio nesugalvojo, kaip griebtis manipuliacijos - pridurti kiekvienam abiturientui po 10 taškų. Taip gaivinama sena, jau užmiršta prirašinėjimų, melavimo, tikrovės lakavimo praktika.

Kur trumpa, ten trūksta - opozicija rudeniop nepraleis progos paimti G.Palucką į nagą ir surengti jam ankstyvą interpeliaciją. Maža iš to paguoda, kad interpeliacijų, politinio nestabilumo vilnis palietusi ir visą Europą.

Vien šį birželį pasitikėjimo egzaminą parlamente laikė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, per plauką savo poste išliko Prancūzijos premjeras Fransua Bairu (Francois Bayrou), interpeliacijos išvengęs tik savo didžiausios priešės Marinos Le Pen Nacionalinio sambūrio deputatų balsais. Per visas siūles braška dėl kaltinimų korupcija Ispanijos Pedro Sančeso (Pedro Sanchez) centro kairės vyriausybė.

Pasirodo, korupcijos nuodėmė kamuoja ne tik Lietuvos žemę, bet ir Europos Sąjungos (ES) žvaigždėtą dangų. Kaltinimai korupcija pačiai Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai fon der Lejen (Ursulai von der Leyen) praėjusią savaitę liejosi Strasbūre, kur jai buvo surengta interpeliacija. Kaltinimai dėl U. fon der Lejen vienasmeniškai pandemijos metu sudarytų korupcinių „Pfizer" vakcinų pirkimo sutarčių ir nuslėpto (sunaikinto) susirašinėjimo su „Pfizer" prezidentu Albertu Borlua.

Dar nesibaigusį 2022 m. gale ES sukrėtusį „Katargeitą", kai Europos Parlamento narius ir net vicepirmininkę graikę Eva Kaili papirkinėjo Kataro lobistai, pasivijo „Pfizergeitas". Iš kalno buvo žinoma, kad interpeliacija U.fon der Lejen žlugs, nes balsuos prieš liberalų, centro kairės ir žaliųjų frakcijos, nes, atsistatydinus EK pirmininkei, atsistatydintų ir komisija, lauktų varginanti jos sudarymo ir komisarų kandidatūrų derinimo su visomis 27 ES narėmis procedūra.

Tačiau EK pirmininkę palaikiusios frakcijos neslepia savo nusivylimo ja dėl sušvelninto žaliojo kurso ir flirtavimo su kraštutinėmis dešiniosiomis jėgomis. U. fon der Lejen jau praradusi gerą vardą, politinę galią ir įtaką, virtusi šluba antimi.

Anglosaksų politologai šluba antimi (lame duck) pradėjo vadinti neperrinktus politikus, kadenciją baigusius arba naujos negalinčius siekti, ateities perspektyvos neturinčius, tačiau iš inercijos dar tęsiančius savo veiklą valdžios žmones.

Chrestomatinis lietuviškos šlubos anties pavyzdys yra buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kuris niekaip neįstengė apleisti posto, net ir pasibaigus kadencijai.

Mano galva, G.Paluckas lengvai laimės balsavimą Seime dėl pasitikėjimo. Ne vien todėl, kad nebijo parlamentinių kamantinėjimų, nes žino, kad jo kvotėjai ir kritikai patys nėra be kaltės. Socialdemokratus ir premjerą gins koalicijos partneriai „Nemuno Aušra" ir „Vardan Lietuvos", neakivaizdžiai parems prezidentas, nes nei Saulius Skvernelis, nei Remigijus Žemaitaitis, nei G.Nausėda nesuinteresuoti Vyriausybės griūtimi, nes iškiltų grėsmė per vargus sulipdytai valdančiajai daugumai.

Vyriausybės vadovas ir valdančios Socialdemokratų partijos pirmininkas bus priverstas tęsti kadenciją, praradęs didelės dalies savo rinkėjų pasitikėjimą, gal net lydimas visuomenės nebylaus pasmerkimo. Teks susitaikyti su nepavydėtinu šlubos anties vaidmeniu. Kaip ir ne vienam jo ministrų kabineto nariui.

O šią raišų ančių vorelę ves gražuolis šlubas gaigalas. Veikiausiai niekam nereikia aiškinti, kuo jis vardu.