Trūksta ne darbuotojų, o darbo vietų!

Jei darbdavių skundai yra teisingi, tai atidarę Lietuvos Užimtumo tarnybos puslapį turėtume pamatyti, kad darbo vietų yra daugiau nei norinčių jose dirbti. Bet pasirodo viskas yra atvirkščiai!

2025 m. spalio 9 d. Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje yra apie 270 000 ieškančiųjų darbo, tarp jų, apie 150 000 bedarbių, o jiems Lietuvoje siūloma vos apie 8500 darbo vietų. Tai yra viena darbo vieta - 32 ieškantiems darbo!

Darbdavių atstovai ir darbdaviai skundžiasi, kad labai trūksta inžinierių ir darbuotojų gamyboje. Tai, pasak jų, tai kelia grėsmę Lietuvos konkurencingumui ir jos ateičiai. Tačiau Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia, kad gamybos ir techninės priežiūros darbuotojams siūlomos apie 1367 vietos, o norinčiųjų jose dirbti - 14 255, t.y. 10 į vieną vietą.

Inžinerinėje ir technologijų srityje visoje Lietuvoje siūlomos 533 darbo vietos, o norinčiųjų jose dirbti - 10 589, t.y. 20 į vieną vietą!

Gal padėtis geresnė statybų sektoriuje, kuris jau dabar yra antroje vietoje po transporto pagal dirbančių užsieniečių gausą? Lietuvos darbdaviai statybose siūlo 1076 darbo vietas, o norinčiųjų jose dirbti yra 14 950, t.y. 14 į vieną darbo vietą.

Gal transporto srityje pamatysime daugiau darbo vietų nei norinčiųjų jose dirbti? Juk šiame Lietuvos ūkio sektoriuje įdarbinta daugiausiai užsieniečių, vis daugiau vežiojančių keleivius ir sostinės viešajame transporte. Deja, ir čia padėtis panaši. Laisvų darbo vietų transporto, sandėliavimo, ryšių sektoriuose, kurias Užimtumo tarnyba sujungė į vieną skirsnį, yra 1343, o norinčiųjų jose dirbti - 29 733, t.y. - 22 darbuotojai į vieną vietą.

Dažnai teigiama, kad mūsų šalies gerovė taip išaugo, kad Lietuvos darbuotojai nebedirbs „juodų darbų", net jei jiems būtų mokamas prezidentinis atlyginimas.

Tačiau ir čia Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad laisvų darbo vietų kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams yra 1663, o jose norinčiųjų dirbti 47 164, t.y. 28 - į vieną vietą!

Gal kitokia padėtis yra informacinių technologijų srityje? Juk darbdaviai nuolatos skundžiasi, kad neranda šių aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie yra graibstomi visame pasaulyje. Tačiau ir čia Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia, kad į 27 (!) laisvas darbo vietas pretenduoja 8 404 norintys dirbti. Tai yra 311 į vieną vietą!

Reikia pasakyti, kad pateikti Užimtumo tarnybos duomenys gali keistis dienos bėgyje, o ne visi darbdaviai ieško darbuotojų, teikdami darbo pasiū lymus Užimtumo tarnybai, bet iš esmės padėtis Lietuvos darbo rinkoje nelabai keičiasi jau daug metų.

Nepaisant nuolatinio ir gero Lietuvos ekonomikos augimo nedarbas Lietuvoje daugelį metų svyruoja tarp 6 proc. ir 9 proc., o kai kuriuose regionuose pasiekia 14 proc. ir aukštesnį lygį.

2025 m. spalio 1 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 8,3 proc. Tai yra labai daug. Visuose ekonomikos vadovėliuose rašoma, kad sveikas nedarbas sudaro apie 4 proc., o jei jis viršija 5 proc., tai rodo, kad toje šalyje prasidėjo ekonominė krizė. Per visą atkurtos Lietuvos trisdešimtmetį nedarbas tik vieną kartą buvo žemesnis nei 5 proc, - 2008 metais prieš pasaulinę ekonominę krizę.

Atsakymą, kodėl esant tokiam dideliam norinčiųjų dirbti vis dar yra laisvų darbo vietų, rasime pasižiūrėję į Užimtumo tarnyboje siūlomų darbo vietų pristatymą. Dauguma jų siūlo atlyginimus, kurie yra artimesni ne vidutiniam šalies darbo užmokesčiui, kuris 2025 m. II ketvirtį sudarė 2387 eurų „ant popieriaus", ir nuolatos auga, o minimaliai algai (1038 eurai), kurią Lietuvoje galima mokėti tik už kvalifikacijos nereikalaujantį darbą.

Pavyzdžiui, įmonė UAB „Kautra" autobuso vairuotojui- konduktoriui, turinčiam D kategoriją, darbui visu etatu ( 40 val. per savaitę) vežti keleivius siūlo 1100 eurų atlyginimą „ant popieriaus".

UAB „Kautra" yra turtinga įmonė, kuri 2024 m. uždirbo 3 877 841 eurų gryno pelno, ir galėtų vairuotojui pasiūlyti didesnį atlyginimą, bet to nedaro. Kam tai daryti, jei, kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, Lietuvoje vairuotojų yra daug daugiau nei yra jiems darbo vietų?

Tokių pavyzdžių, panaršius po Užimtumo tarnybos puslapį, galime surasti ir daugiau.

Visi šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje trūksta ne darbuotojų, o darbo vietų. Todėl reikia kurti darbo vietas, o ne įdarbinti daugiau užsieniečių, kurie dar labiau sustiprins konkurenciją darbo rinkoje.

Didesnis darbuotojų iš užsienio įdarbinimas tik padidins nedarbą ir socialinį dempingą Lietuvoje, tuo labiau kad jau dabar bedarbių ir dirbančių užsieniečių skaičius Lietuvoje yra panašus.