Prof. Vilija TARGAMADZĖ: Valstybinė ar privati mokykla? Už ir prieš

Taigi, sumesti pinigus. Klausiu: „Kodėl?" Atsakymas labai paprastas: „Ten geriau." Pradėjau dėlioti vienaip ir kitaip. Juk tikrai ne visose privačiose geriau, o ir ne visose valstybinėse mokyklose blogiau.

Pagaliau supratau - reikia daugiau dusinti valstybines mokyklas (daugiau biurokratizmo, direktyvų ir pan. ); didinti klasėse mokinių skaičių (jau juk iki 21 vienuoliktose klasėse išaugo); nepakankamai aprūpinti švietimo pagalbos specialistais ir nepadėti pasirengti mokytojams dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais (tada ir vieniems, ir kitiems vaikams klasėje nebus pakankamai dėmesio, nes pamoka trunka tik 45 min.); nepateikti jokių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams parengtų užduočių, neaprūpinti mokinių net vadovėliais, nesuteikti pakankamai mokymo ir mokymosi priemonių, ypač kompiuterinės įrangos, tinkamos internetinės prieigos ir pan.

Reikia organizuoti taip testavimus ir valstybinius brandos egzaminus, kad akstinas būtų mokytis tarptautinėse programose (Tarptautinis bakalaureatas ar kitose), dar sumažinti Ugdymo plano lankstumą, dar daugiau perkrauti bendrąsias programas ir daryti jas nesąryšingas su kitomis, sumažinti ugdomųjų erdvių, etc.

Sąrašą galiu tęsti. Tą galite padaryti ir Jūs. Bet gal jau atpažinote, į kokias sąlygas stumiamos valstybinės mokyklos. Perlenkiau lazdą? Gal kai kur šiek tiek, nes ne visos juk vienodose sąlygose dirba. Tiesa, ir toliau turi būti kuriama iliuzija, kad mokytojams, švietimo pagalbos specialistams ir vadovams už visą darbą sumokama. O iš tiesų tai yra neįmanoma ir puikiai suprantame priežastis.

Perskaičiau straipsnį apie TOP penkias didžiausias privačias mokyklas, augantį jose mokinių skaičių ir didėjantį pelną ir nuo minčių ir beviltiškumo susopo galva, tad paklausiau „Chat GPT", kaip čia yra.

„ChatGPT" atsakė ir pateikė argumentus už ir prieš privačias mokyklas Lietuvoje, remiantis švietimo tyrimais, ekonominiais ir socialiniais aspektais.

Kodėl privačios mokyklos gerai

1. Mažesnės klasės ir daugiau individualaus dėmesio (dažnai klasėje būna 10-15 mokinių, todėl mokytojas gali geriau pažinti kiekvieną vaiką ir pritaikyti mokymą).

2. Lankstesnės mokymo programos (galima greičiau įtraukti inovatyvius metodus, tarptautines programas (IB - International Baccalaureate), projektinį mokymą).

3. Daugiau papildomų veiklų (papildomos kalbos, menai, sporto būreliai, technologijų laboratorijos).

4. Tarptautinė aplinka (ypač Vilniuje ir Kaune, kur mokosi vaikų iš įvairių šalių, tai lavina kultūrinį suvokimą ir kalbų įgūdžius).

5. Šiuolaikiška infrastruktūra (daug investuojama į modernias klases, įrangą, laboratorijas, sporto sales).

6. Tėvų įsitraukimas (privačiose mokyklose tėvai dažnai aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, projektų kūrime).

7. Mažiau biurokratijos (sprendimai dėl mokymo pokyčių priimami greičiau nei valstybinėse mokyklose).

Kodėl privačios mokyklos negerai

1. Aukšta kaina (metinė kaina gali siekti 5-15 tūkst. eurų, todėl daugeliui šeimų tai neįkandama).

2. Socialinė atskirtis (sukuria „uždaras bendruomenes" ir gali stiprinti skirtį tarp pasiturinčių ir mažesnes pajamas gaunančių šeimų).

3. Ne visada geresnė kokybė (brangus mokestis nebūtinai reiškia aukštesnius akademinius rezultatus; kai kurios privačios mokyklos iš esmės remiasi prestižo įvaizdžiu).

4. Galimas pernelyg didelis spaudimas (kartais orientuojamasi į aukštus akademinius rezultatus, kas kelia stresą vaikams).

5. Mažesnis ryšys su vietos bendruomene (tarptautinės programos gali atitolinti mokinius nuo nacionalinės kultūros ir lietuvių kalbos gilinimo).

6. Mokinių „filtravimas" (kai kurios mokyklos priima tik aukštus rezultatus pasiekiančius ar „patogius" mokinius, vengdamos sudėtingesnių atvejų).

7. Priklausomybė nuo rinkos (jei sumažėja finansavimas ar mokinių skaičius, mokykla gali greitai užsidaryti).