1 nuotr.Atrodo, toks yra posakis. Gal ir ne visai tiksliai, bet būtent taip man atsitiko praėjusią savaitę - manimi susidomėjo teisėsauga.
Pradžioje viskas buvo gražu: šaukimas kažką paliudyti. Ko gi nepaliudyti, jei tavęs prašo. Todėl plačiu žingsniu, eidamas per Trakų miestą, ryžtingai ir smagiai nusiteikęs pravėriau Trakų policijos komisariato duris.
Jauna tyrėja iš karto griebė jautį už ragų ir ėjo prie to, kad liudininkas greitai tapo įtariamuoju, nusižengusiu Administraciniam kodeksui.
Pasirodo, aš propagavau, reklamavau ar dar kažkaip garbinau sovietinę simboliką ir tuo sukėliau pavojų valstybei. Tyrėja aiškiai buvo įsitikinusi savo teisumu, o mano pasiaiškinimas jos nė kiek nesujaudino.
Kvailai atrodė mano bandymas aiškinti, kad tai ne propaganda, o istorijai išlikusio tų laikų žinių reportažo ištrauka - tų laikų istorinė kronika. Ją demonstruodamas norėjau tik išvesti tam tikras paraleles tarp laikmečių. Viskas veltui. Tyrėja aiškiai matė pažeidimo sudėtį ir nuo savo pozicijos nesitraukė.
Įdomu, ar kokie nors TV ar „YouTube" kanalai, pilni įvairių sovietinių kronikų - Tarybų Lietuvos kino kronikos ir kitų autentiškų įvykių archyvų, kuriuose neišvengiamai vienu ar kitu rakursu pasirodo raudona žvaigždė ar sovietinė vėliava, - taip pat bus pripažinti pažeidimu?
Supratau, kad ginčytis beprasmiška. Greitai pasirašiau protokolą, kuriame buvo paskirtas laikas mano pažeidimo nagrinėjimui, ir išdūmiau pro duris. Tik vėliau pastebėjau, kad nagrinėjimas paskirtas vasario 16-ąją. Gal todėl tyrėja, turinti nelietuvišką pavardę ir, panašu, nežinanti, kokia tai diena, buvo tokia principinga?
Koridoriuje dar užmačiau skelbimą, kviečiantį tapti policijos rėmėju ir užsiimti socialinių tinklų bei žiniasklaidos stebėsena. Kas tu, tas budrus nepažįstamas rėmėjau, kurio akis pastebėjo užsislėpusį tautos priešą? Ramiau, kai žinau, kad tėvynę saugo akyla pilietiško žmogučio - policijos rėmėjo - akis.
Po kelių dienų sulaukiau tyrėjos skambučio. Nutarimas keičiamas. Senąjį, su paskirta vasario 16-osios data, galiu naikinti. Man siūloma „nuolaida" - susimokėti baudą. Vietoje galimos 300-700 eurų baudos siūloma sumokėti 150 eurų ir nevykti į bylos nagrinėjimą. Sprendimą, aišku, galima skųsti - primena tyrėja.
Hm... ne. Šį kartą pakovosime. Pažeidimo nepripažįstu, baudos nemokėsiu.
P.S. Ko bijoma? Ar tik simbolių, galinčių sukelti nebent pašaipų juoką? Ne. Bijoma paralelių, kurios vis ryškiau matosi tarp okupuotos LTSR ir šiandieninės, klikos užgrobtos Lietuvos Respublikos.
