1 nuotr.Jeigu Konstitucijos 55 straipsnyje įrašėme, kad Seimą sudaro Tautos atstovai, tai jau bent formaliai reikėtų tą Seimo formavimo tvarką priartinti prie visuomenės atstovavimo pagrindų.
Prie to dar ir Konstitucijoje įtvirtinta visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė, vadovaujantis sveiku protu, reikalauja, kad tarp Seimo narių formaliai nebūtų tik partijų interesų atstovų.
Visi nuogąstavimai, kad kitokia nei dabar Lietuvoje sugalvota parlamento narių rinkimo tvarka sumenkintų partijų vaidmenį, užtikrinant kokybišką Seimo sudėtį, yra niekuo nepagrįsti paistalai.
Seimo formavimas pagal Konstituciją visiškai nereikalauja atsisakyti daugiamandatinių rinkimų tvarkos.
Lai partijos (gal ir skaitlingos visuomeninės organizacijos) sudaro savo siūlomų pretendentų į Seimą sąrašus, kiekvienam rinkėjui suteikiant teisę rinkti ribotą (pavyzdžiui, ne daugiau 6) kandidatų skaičių iš bet kurio sąrašo.
Partija, siekdama, kad kuo daugiau jos siūlomų pretendentų patektų į Seimą, į savo abėcėlinį sąrašą rašytų iškiliausias asmenybes, o ne partiją gausiausiai parėmusius individus ar savarankiškai nesugebančius dirbti artimuosius.
Tuo būdu mes Seime matytume Tautai priimtiniausias asmenybes.
Įvedus Seimo nario atšaukimo procedūrą ir atšaukto parlamentaro pakeitimo kitu, mažiau rinkėjų balsų gavusiu (likusiu už „brūkšnio") pretendentu, Seime dirbtų nuo rinkėjų valios priklausoma Tautos atstovybė ir sutaupytume lėšų, atsisakius viešųjų išteklių švaistymo visiškai nebūtinoms pakartotinų rinkimų procedūroms.
Tad kodėl mums gyventi antikonstitucinio melo „pelkėje"?
