Jolanta BLAŽYTĖ: Neapykantos balius

Ir kol mūsų kultūrininkai pagiriojasi, išlenda vis įdomesnių dalykų - pasirodo, tame proteste nelabai ir buvo žymių menininkų, garsinančių Lietuvos vardą pasaulyje. Kritinė masė - „fondososinių" kontorų veidai, o kritinis balsas - komunistų ir Lenino šlovintojos rauda. Kaip pasakytų šimtatūkstantines minias į savo pasirodymus surenkantis Selas, „tikrieji menininkai" 9 val. ryto miega, o ne protestuoja, taip kad atsip....kit". Ir protestas - apie nieką.

Šiaip visi protestai adekvačiose bendruomenėse būna prieš kokius nors reiškinius, pavyzdžiui, prieš mokesčių didinimą, prieš pensijų nedidinimą, prieš mokyklų ar ligoninių uždarymą ar pan. Tačiau šis „kultūrininkų" protestas buvo ne prieš reiškinį, o prieš konkretų žmogų - niekuo dėtą žmogų. Nebesikartosiu, kokios priežastys lėmė išpuolį, bet tikrai ne tos, kokias nurodė ministro „klasiokai". Ir tikrai ne „kompetencijos".

Beje, ar tie, „kultūrininkai" žino, ką reiškia žodis „kompetencija"? Kažin, kokia šiuo metu yra Dovilės ar dabartinio užsienio reikalų ministro pagrindinė „kompetencija"? Pasiklysti parduotuvėje ar kartu su Svetka „vaduoti" Baltarusiją? O gal užkariauti Kiniją? O kokia buvusio švietimo ministro, kurio pavardės net nepamenu ir kuris nežinojo, kiek yra lyčių?

Pavyzdžiui man, kaip verslininkei, labai nepatinka visi ministrai, kurie pasižymi vienintele „svieto lygintojo" kompetencija. Pasižiūri į tokį, kuris tikina, kad visas šalies problemas galima išspręsti pagal „atimti ir padalinti" formulę ir galvoji: „na, kvailys ir tiek". Bet ar dėl to su išprotėjusia banda reikia bėgti į Daukanto aikštę?

Sąrašas tų, atsiprašant, „kompetencijų" būtų begalinis, bet čia ne apie tai. O apie tai, kad Lietuvoje atsiranda dar vienas labai pavojingas reiškinys - tai „fondososinė" minia, kuri aptarnauja tikrai ne meną, ne verslą, ne sveikatą, o išskirtinai pačią sistemą. Pūvančią sistemą, kuri dar ir laikosi tik tos minios dėka, kuri, kaip tie invaziniai šliužai, laiku nugraužia viską, kas tik pradeda kelti pavojų pačiai sistemai.

Toliau pasinaudosiu savo feisbuko draugo Ugniaus Kiguolio surašytu tekstu:

„Yra tokia keista gentis Lietuvoje. Profesionalūs nepatenkintieji. Jie visada streikuoja. Visada piktinasi. Visada žino geriau už visus. Nors demokratijoje balsuoja visa tauta - jie vis tiek įsivaizduoja, kad būtent jų nuomonė turi būti paskutinė. Galutinė. Nekvestionuojama.

Gyvena jie betoninėse džiunglėse. Triukšmingame burbule, kuriame aidu grįžta tik jų pačių balsai. Ir štai dabar, po rinkimų, kuriuose jų „mylimasis" politinis kūdikis gavo drastišką antausį, jie vis dar negali atsigauti. Lyg užstrigę laike, jie vis dar gyvena vakar dienos sapnuose. Ir svarbiausia - vis dar bando trukdyti valstybės darbui.

Trečia pagal dydį partija demokratiškai gavo tautos mandatą. Jei būtų nauji rinkimai - ši partija greičiausia būtų net antra. Bet betoninių džiunglių aktyvistams tai nė motais. Jie reikalauja ignoruoti tautos balsą. Kodėl? Nes jie „žino geriau". Nes jie „kultūrininkai".

Kultūros jie neturi nė lašo. Tačiau save vadina kultūros bendruomene. Ir šiandien jie mėgina „cancelinti" ne tik ministrą, bet ir prezidentą. Prezidentą! Demokratinės valstybės išrinktą vadovą. Nes jiems nepatinka vienos partijos deleguoti ministrai.

Aš sakau paprastai. Jei nesugebi suvokti realybės - pasitrauk. Oriai. Atlaisvink vietą tiems, kurie dar geba mąstyti. Bus daugiau erdvės normalias, bendras žmogaus vertybes suvokiantiems. Galbūt tuomet ir kultūros pinigai bus skirstomi adekvačiau - ne į iškreiptų vertybių „projektėlius", o į tai, kas iš tiesų kuria vertę visuomenei.

Tokios įstaigėlės, kuriančios lezbynus, kurios kasmet pasiima šimtus tūkstančių už tuščiavidurių ideologijų skleidimą, gali tiesiog išnykti. Ir žinote ką? Niekas jų nepasiges. Niekas net neatsigręš.

Tauta jau pasirinko. Reikia tiesiog pagaliau tai pripažinti."