1 nuotr.Pusę savo gyvenimo nugyvenau valstybėje, kuri vadinosi Tarybų Sąjunga, o dabar trečią dešimtmetį su tautiečiais gyvename šalyje, besivadovaujančioje Europos Sąjungos taisyklėmis.
Tuometinės „Melo imperijos", kaip atgavę laisvę vadinome buvusią CCCP, irimo pradžia man visada asocijavosi su 1988 metais LTSR partinės vadovybės surengtu mitingu, smerkiančiu prieš septynis dešimtmečius atkurtos Lietuvos valstybės jubiliejų.
Vilniaus centre „susirinkusi", kompartiją palaikanti liaudis pasmerkė vietinius nacionalistus ir iš užsienio juos palaikančius, šmeižiančius santvarką, priešus.
Tarp mitingo kalbėtojų, kritikavusių buvusiąją buržuazinę santvarką, prie kurios nebuvo nei laisvės, nei tiesos, tribūnoje stovėjo populiarus to meto rašytojas Juozas Baltušis, puikus mūsų krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.
Renginį transliavo ne tik tuometė Lietuvos, bet ir centrinė-sąjunginė Maskvos televizija, kurių diktorės iš žydrųjų ekranų, žinių laidose skelbė apie liaudies ir partijos idėjų vienybę mūsų šalyje.
Šis absurdo teatras buvo riba, kai melo vertimas tiesa pasiekė žymą, kai tautiečiai suprato, jog toliau taip tęstis negali. Po kelių mėnesių Lietuvoje prasidėjo per visą šalį nuvilniję Sąjūdžio mitingai, padėję sugriauti santvarką visoje sovietinėje imperijoje.
Prieš kelias dienas prie LR Seimo vykęs mitingas, kaip prieš tai minėtasis, pasirodė lyg pirmoji kregždutė, pranašaujanti jau dabartinės Europos Sąjungos imperinį žlugimą.
Vietoj Š. Marčiulionio, kažkada kvietusio dalyvauti analogiškoje akcijoje, buvo lesbiete save įsivardijusi plaukikė Rūta Meilutytė, o J. Baltušį tribūnoje pakeitė Andrius Mamontovas.
Laikai keičiasi, bet žmonės išlieka tokie patys. Dabartiniai, mitingo daugumą sudarę biudžeto pinigų „čiulpikai", gynė savo gerai apmokamas darbo vietas, o ne tiesą ar laisvą žodį, kurį deklaravo esant pavojuje, jei bus atleista Monikutė Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ši, atsidūrusi sovietmečio ideologo J. Kuolelio vietoje, kalba tą patį kaip ir jos pirmtakas, tik vietoj Sovietų jos leksikoje Europos Sąjunga.
Apie tikrą Lietuvą kalbos čia nebuvo, o anų laikų propagandisto L. Trockio žodžiai mums buvo adresuojami įvardijant juos šiuolaikinių globalistų G. Sorošo ir K. Švabo išmintimi kaip žmonijai pažangą nešanti novatoriška mintis.
Sakoma, kad didžiausios kvailystės, niekšybės ir nusikaltimai visada įvardijami nutaisius rimtus veidus. Ar matėt LRT tas, mano manymu, „vištas", kurios žinių metu, už mūsų visų pinigus skelbė tylos minutes vardan landsberginių tiesų išsaugojimo, o kai ekranuose pasirodydavo be iš biudžeto „čiulpiamų" pinigų negalintys išgyventi veikėjai, tai turėjom suprasti, kad Lietuvos valstybei jau atėjo galas.
Galas mūsų tautai, kai esame labiausiai nykstantys pasaulyje su tokia valdžia ir visuomeniniu transliuotoju, tikrai netoli.
Valstybės kontrolė įvardijo, kad LRT, švelniai tariant, su finansais netvarka arba liaudiškai - „vyksta vagystės", tai mūsuose reiškia „šalin rankas nuo laisvo žodžio".
Kai į tokius mitingus valdžiažmogiai sukviečia tūkstančius šalininkų, ar susimąstote, kiek tokių ne savo darbų, o nuo valdžios lovio ir jiems skiriamo „papo" išlaikomų pataikūnų, nieko neveikiančių parazitų priviso mūsų Lietuvėlėje bei jos valdžios įstaigose.
Jei nori valdyti minią, orientuokis į joje esančius paties žemiausio intelekto atstovus, žvelgdamas į juos iš aukšto.
Nesvarbu, ar tai bibliotekos laiptai, ar politruko E. Jakilačio kėdė LRT studijoje, ar Signatarų namų balkonas Vasario 16-ąją, iš kurio, apsiskelbęs faktiniu valstybės vadovu, kasmet „genialias" kalbas sako Vytautas Landsbergis.
LRT operatoriai, rodantys šį Marksizmo-leninizmo katedros dėstytoją, iš režisierės Leni Riefenstahl, kuri kažkada filmavo A. Hitlerį, puikiai išmoko, kad „mažaūgius vadus" reikia filmuoti iš apačios.
Tada ir Pilies gatvėje, ir Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems lietuviškiems chunveibinams bet kokius marazmus šnekantys klounai atrodo kaip dievai.
Žiūrėdamas į aikštėje susirinkusių užzombintų žmonių veidus, prisiminiau Atgimimo laikų „Anties" lyderio A. Kaušpėdo dainos žodžius: „Minia mes ar žmonės".
Liūdna, bet man pasirodė, kad čia landsberginės Lietuvos užauginti nemąstantys mankurtai, kurie už pinigus gali politikuoti bet kurioje barikadų pusėje.
Tik tada man kyla klausimas, kodėl aš, kaip mokesčius mokantis savo šalies pilietis, kasmet turiu visuomeniniam transliuotojui skirti 40 eurų?
Teisingiausia būtų, kad LRT išlaikytų konservatorių, liberalų ir „laisviečių" partiečiai iš savo nario mokesčių. Tegul tada jūsų Monikutė rodo, ką nori...
Kai Sovietų Sąjungoje prasidėjo Gorbačiovo „perestroika", buvo laikas, kada iš Maskvos transliuojamos žinių laidos „Vremia" laukdavom kaip gaivaus oro gurkšnio.
Visa CCCP bangavo nuo viešumo lozungo, kai pradėta kalbėti apie sovietinė sistemos idiotizmą, principinius trūkumus, klaidas.
Lietuvoje, kurios valdžiai bene labiausiai tiko žodis „stagnacija", per TV buvo paistoma apie vis dar socializmui įsigalėti maišančias buržuazines atgyvenas.
Prisiminkime, kad Sąjūdis, kaip nacionalinis išsivaduojamasis judėjimas ir „perestroikos" pasekmė Lietuvoje, atsirado vėliausiai iš visų sovietinių respublikų.
Amerikoje D. Trumpas pasako, kad jam jo šalis svarbiausia ir visiems pasaulio pusdurniams ir idiotams primena, kad egzistuoja dvi lytys.
JAV Kongresas svarsto galimybę pasitraukti iš NATO, o už ES gynybą atsakingas lieka... mūsų komisaras A. Kubilius.
Kaip kažkada sovietmečio respublikos, ES šalys - Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, nepaklusdamos centro diktatui, kelia prioritetinius, jų nacionalinį interesą atitinkančius, klausimus ir reikalavimus.
O prie LR Seimo konservatorių, liberalų, „laisviečių" mitingas su LGBT vėliavomis...
Didžiausia tamsa būna prieš aušrą.
