Algis KRUPAVIČIUS: Avatarai politikoje ne rytoj, o čia ir dabar arba kaip ir kur judame DI greitkeliu?

Tuomet atsakiau, jog pirmiausia pasikeis patys politikai. Pusė jų bus, kaip ir dabar, gyvi žmonės, o kiti - politikai avatarai. Bet tuomet klydau, nes avatarams atsirasti politikoje 15 metų neprireikė.

Jis, nors tiksliau būtų sakyti, jog ji, jau dalyvauja kovo 8-ąją vyksiančiuose parlamento rinkimuose Kolumbijoje. Iš 286 parlamento vietų ten, dvi vietos Senate ir viena vieta Atstovų rūmuose yra skiriamos vietinėms tautinėms grupėms.

Kaip tik vietinių tautų kvotų apygardoje kandidate tapo dirbtinio intelekto (DI) avataras pavadintas „Gaitana IA", nors tradiciškai dėl šių mandatų konkuruoja kandidatai, kuriuos remia vietinių gyventojų organizacijos.

Beje, Gaitanos vardas pasirinktas pagal XVI a. vietos tautų gyventojų pasipriešinimo ispanų konkistadorams lyderės vardą.

„Gaitanos" kūrėjai Karlosnas Redondo (Carlos Redondo) iš vietinės Zenu bendruomenės ir Alba Lus Rikon (Alba Luz Rincon) viliasi, jog šis avataras paskatins politines diskusijas, dalyvavimą ir menkai atstovaujamų bendruomenių aktyvumą.

Gaitana veikia kaip pokalbių robotas ir diskutuoja pirmiausia aplinkosaugos, gyvūnų teisių ir skaitmeninės demokratijos temomis.

Kadangi pagal Kolumbijos rinkimų teisę kandidatais gali būti registruoti tik žmonės, tai K.Redondo, tiesioginis „Gaitana IA" kūrėjas, užsiregistravo kaip kandidatas į Senatą, o A.L.Rinkon, sociologė ir idėjos bendraautorė yra kandidatė į Atstovų rūmus.

Jei kuris nors iš fizinių kandidatų būtų išrinktas, visi jų balsavimai dėl įstatymų vyktų tokia seka. Konkretų įstatymo projektą „Gaitana IA" pateiktų bendruomenės konsultacijoms bei paverstų jį infografiku.

Visa tai būtų svarstoma ir balsuojama vietos bendruomenėje. Bendruomenei aptarus ir priėmus sprendimą, „Gaitana IA" jį perduotų išrinktam deputatui ir jis pagal daugumos pasirinkimą balsuotų parlamente.

Visas procesas vyktų naudojant blokų grandinės technologiją, leidžiančią atlikti auditą ir stebėti procesą.

O minėtą Mačeratos prognozę reikia patikslinti ir dar vienu aspektu. Galimai 2040 m. turėsime politikus iš trijų grupių (jei vis dar politikoje bus populiarios kvotos, tai po vieną trečdalį kiekvienų): fizinius žmones (kaip yra dabar), avatarus ir, galimai, humanoidus. Bet tikrovė visuomet pralenkia mūsų vaizduotę.

Grįžtant į šiandieną dar kelios pastabos. Akivaizdu, jog gyvename naujos technologinės revoliucijos laikais. Tačiau DI yra ne tik technologinis įrankis, bet ir struktūrinė transformacija, kuri keičia ekonomiką, privačias ir viešas organizacijas.

Pagal poveikį, panašu, DI revoliucija gali prilygti pramonės revoliucijos poveikiui, arba net jį aplenkti. Jei bendras pasaulio BVP per 2 tūkst. metų iki pramonės revoliucijos pradžios augo vos apie 2-3 kartus, tai per 200 metų po šios revoliucijos jis padidėjo 18- 20 kartų. Susiformavo kitas, naujas pasaulis, kurį mes ir pažįstame.

DI yra neišvengiamas ir jau veikiantis socialinių, politinių ir ekonominių procesų transformatorius. O ko šioje kaitoje reikia Lietuvai?

Pirmiausia - aiškios ir veiksmingos nacionalinės DI strategijos su konkrečių veiksmų programa bei laiko grafiku, kad turėtume ne tik deklaracijas, bet realius veikimo mechanizmus.

Kita sritis - DI reguliavimas arba taisyklių nustatymas. ES turi sukūrusi pradines teisines normas, bet Italija yra pirmoje Europos Sąjungos šalis, kurioje 2025 m. rudenį priimtas DI įstatymas. Lietuvai reikia mokytis iš kitų šalių gerų pavyzdžių ir juos perimti.

Dar vienas žingsnis lygiagrečiai su jau minėtais yra DI kompetencijų ir įgūdžių plėtra. Pirmiausia - per švietimą bei kvalifikacijos kėlimą, kad privataus ir viešojo sektoriaus specialistai galėtų dirbti su DI sprendimais.

Savo ruožtu efektyvus DI veikimas reikalauja duomenų, skaitmeninių platformų, duomenų valdymo standartų ir panašios infrastruktūros. O tai dar reikia sukurti.

DI poveikis jau dabar yra akivaizdus. Šiandien DI leidžia automatizuoti kasdienines veiklas, didinti darbo našumą ir gerinti sprendimų kokybę, pvz., viešajame administravime ar medicinoje, pirmiausia gerinant jų analitinį pagrįstumą.

Taip pat jau dabar DI skatina naujas verslo kryptis, tokias kaip skaitmeniniai produktai, diagnostika, ar finansinės technologijos.

Vienas rimčiausių, su DI susijusių iššūkių, apie kurį girdime beveik nuolat, yra įprastų darbo vietų mažėjimas. Ir čia tik pradžia.

Kol kas stipriausiai tai pajautė informacinių technologijų sektorius, bet šis procesas plėsis. Artimiausioje perspektyvoje DI sumažins daugiau darbo vietų, nei sukurs naujų.

Šį iššūkį teks suvaldyti politiniais sprendimais. Jei jie vėluos, augs socialinės įtampos.

Grįžtant prie politikos, tai ne itin nustebintų, jei kituose Seimo rinkimuose vienoje ar kitoje vienmandatėje rinkimų apygardoje turėtume DI kandidatą/ kandidatus, kurie veiktų pagal panašų modelį kaip Kolumbijoje.

Juolab kad iki naujų Seimo rinkimų yra pakankamai laiko. Nors kita vertus Lietuva - gana konservatyvi. O kai kurie visuomenės nuomonės formuotojai būsimuose rinkimuose siūlytų drausti net socialinių tinklų naudojimą.

Ypač todėl, kad eksperimentai su DI politikoje galėtų kelti nemažai iššūkių svarbiems esamos politinės sistemos veikėjams. Tad nebūtinai tokia prognozė pildysis.

Kita vertus, DI nėra panacėja. Kai remiasi klaidingais duomenimis, DI gali būti šališkas ar klystantis. Kol kas DI yra įrankis, kuriuo galima manipuliuoti.

Demokratinės visuomenės ne tik kad neatsparios manipuliacijoms, bet jos čia itin paplitę. Edvardas Bernaisas (Edward Bernays), šiuolaikinių viešųjų ryšių tėvas, teigė jog „mes esame valdomi, mūsų nuomonės ir skoniai formuojami, idėjos įteigiamos, ir dažniausiai tai daro žmonės, apie kuriuos niekuomet nesame girdėję."

Nors DI pasaulis labai sparčiai tapo decentralizuotu (konkurencija tarp DI platformų vis stiprėja) ir daugiasluoksniu (šalia labiausiai matomų bendrų pokalbių robotų yra daug specializuotų instrumentų), bet jame dominuoja vos poros šalių technologiniai gigantai.

Labai panašu, kad čia turime dviejų polių DI pasaulį, kur vienoje pusėje yra JAV, o kitoje - Kinija. Indija jau ieško jame vietos, o ES šalys šioje DI ekosistemoje yra itin nekonkurencingos.

Galiausiai, kas laukia Lietuvos, jei DI srityje atsiliksime nuo kaimyninių šalių?

Veikiausiai esminės pasekmės bus mažesnis konkurencingumas verslo sektoriuje, mažiau inovacijų, krintantis patrauklumas užsienio investicijoms, protų nutekėjimas į šalis, kur DI infrastruktūra yra brandesnė.

Viešajame sektoriuje lauktų stagnacija: nuo sprendimų priėmimo iki paslaugų teikimo DI pagrindu. Iššūkių daug, tad ar sugebėsime juos įveikti?