Kai tik koks gimtadienis ar visokios ten kalėdos, linkime laimės. Tai pagalvokim, kol ne šventės, apie tuos, kurie laimingi yra visada.
Už visus laimingesni avinai, nes nieko nereikia galvoti ir už nieką neatsakai. Iki kol ateis paskersti, šiltame tvarte esi saugus ir pašertas, teisus ir paglostytas, o svarbiausia - nieko nereikia daryti!
O kaip palieka jauku, kada baksnoji šlapia nosyte šeimininką! O jei kas prabyla apie gyvenimą už tvarto - tą apspjaudai ir apkandžioji, nes avinams labai patinka, kada pažemintas kitas.
Ypač kai papjaunamas, kuris pasako, ko avinams tikrai reikia - tada avinas jaučiasi dar teisesnis. Ir kasdien po pašėrimo užplūsta palaiminga baimė laisvai kalbėti ar net galvoti.
Kasdien baimės riba šeimininko plečiama pabarimais ir paglostymais. Tai avino teisumo patvirtinimas ir tikėjimo šeimininku sutvirtinimas. Avinų laimės aptvare kasdien daugėja ir atvėrus vartus niekas neišeis.
Avinams valdžia yra viskas, tik dėmesio niekada nepakanka, norisi vis daugiau, ir kad su botagu kartais pertrauktų. Nori visada patikti ir įtikti, karštai pritaria viskam, ką sako ir daro šeimininkai.
Būti tokiu kaip visi - viduje tyliai burzgiantis amžinasis variklis. Avinai labai pavydi ir bijo, kad tik kiti nesielgtų pagal sąžinę ir įsitikinimus. Nes tai sugriautų visą jų negyvenimo teisumą.
Avinai niekada negalvoja kitaip. Ir veikiai iš viso nustoja galvoję, tik minta žaliuoju silosu smegenims, kurį kasdien nemokamai gauna. Nes kitaip negalima galvoti, kad netikras pasaulis nesusprogtų.
Avinai yra laisviausi žmonijos istorijoje. Susijaudinę laukia naujų draudimų, bausmių ir nelaisvių. Itin mėgsta mokyti teisingai bliauti tuos, kurie išėjo už aptvaro.
Savo bukumą avinai maskuoja kova už visokiausias laisves. Kaip gera būti teisingu kovotoju už vyresnybę! Kaip drąsu būti narsiam šeimininko su botagu akivaizdoje, nemanykit!
Kol tikrai neprireikia. Nes kaip drįsta tie išėjusieji už aptvaro bliauti kas šeimininkui nepatinka! Visokias ten nesąmones apie tikrą laisvę, atsakomybes, brolybes ir lygybes! Tada avinas baisiai įniršta.
Nes kam avinams ta tiesa - jiems reikia ne teisingumo, o teisumo. Patelės, tvarto šilumos, išskyrų kvapo ir sveiko ėdesio. Labai norisi ir grandinių, bet jų tvarte nereikia - galima vaikščioti iki vartų laisvai.
Pabėgę už tvarto daugiausia vieniši, o avinai buriasi į gaujas. Ir žiauriai neapkenčia išėjusiųjų. Avinams prie ausų prisegti spalvoti šeimininko ženklai. Ir vėliavos visada kokios reikia.
Avinų veikimo rezultatas visais be išimties atvejais priešingas šūkiams. Jie minta savo nelaisve ir išėjusiųjų laisve. Tik tą netikrumą jiems sunku atpažinti, nes patys savimi netiki ir kas rytą plačiai užsimerkia.
Daro tik tai, kas apsimoka, dalinasi džiugiais optimizmais ir ganosi tarp vyresnybės užveistų invazinių alyvų. O naktimis prieš kirpimą nemiega iš laimės lūkesčio. Džiugiai nekantrauja šeimininkų dėmesio ir skanukų.
Avinai labai mėgsta duoną ir žaidimus. Ir visada arenose rodo nykščiais žemyn, idant šeimininkas pastebėtų ir patapšnotų. Ir kiekvieną entuziastingai prikals, jei pačiam reikės ką nors daryti.
Avinai myli savo tvartą ir juo visaip didžiuojasi, kartais net gatvėse. Džiaugiasi, kai ateina išvesti į skerdyklą. Ir kasdien bliaudami apie laisves ir teises viską padarys, kad nei vienos teisės ir laisvės nebebūtų.