1 nuotr.Šalis, kur upės teka. Šiltadaržis, kur prie ruso pražysdavo tulpės ir per kovo aštuntąją bagažinėse keliavo į Kaliningradą. O virtuvės stalčiukuose augo grynaisiais pradiniai kapitalai.
Čia veisiasi lietuviai - augalai. Rožės ir kviečiai, dilgėlės, linai ir varnalėšos beigi visokios kanapės. Nuokanos ar net šelmiai, seksualūs agurkai. Vieni teikia maistą, grožį ir apdengia sąnarius. Kiti svaigina ar stiprina sveikatą. Treti gydo arba atneša mirtį.
Juos ėda lietuviai - žinduoliai, na, tai tie, kurie maitinasi čiulpdami. Labai čia įvairovė: arkliai ir kiaulės, elniai ir žiurkės, net hienos. Bet gausiausi tai avinai ir karvės. Vienus suvalgom, kiti gali mus kasdien ėsti ir kartais suėsti, treti bliauna ir juos galima kirpti. Dauguma jų veisiasi Vilniuje, užpuola gaujomis ir nepasislėpsi.
Ir augalais, ir žinduoliais maitinasi lietuviai - vabzdžiai ir nariuotakojai. Bitės ir mėšlavabaliai, skruzdės, skėriai ir įvairūs drugeliai. Tai ir kraujasiurbiai, ir šiaip žiedų apdulkintojai, juos gausiai galima stebėti per šventes. Krūmuose prie Seimo įsikūrusi niūriaspalvių auksavabalių kolonija, nes jiems Europa duoda pinigų. Vieni neša medų, kiti volioja šūdus, treti gerai dulkina. Ketvirti nieko nedaro, tik smirda ir yra nevalgomi, tačiau valgo gyvus ar mirusius. Todėl juos Europos Sąjunga prisakė saugoti.
Jais maitinasi dvasingieji lietuviai - paukščiai. Būna ereliai, bet būna ir vištos. Linksmai nerūpestingos kregždutės ir stori, pikti žąsinai, ir numirėlius lesantys maitėdos. Vilniuje veisiasi meldinės nendrinukės ir stručiai. Mažiukai gieda ir slepiasi krūmynuose, o dideli tai giedoti nemoka, tik karkia ir šlykščiai žvygauja sakyklose. O kormoranai rūgščiais šūdais sunaikina rezervatuose tautines senmerges, todėl juos taip pat reikia labai saugoti.
O kur dar lietuviai, kurie nelietuviai - apyvokos daiktai ir šiaip visokie lytiniai reikmenys? Jų daugiausia, gyvena ekranuose, ukrainose ir kitose stebuklų šalyse. Mieli, kaip arbatos puodeliai su mūsų vardais ar meilės prakaitu trenkiančios lovos. Poruojasi su bet kuo ištisus metus jaukiose gipskartonio fermose, labai neapkenčia kitų lietuvių. Laikini, invaziniai gyviai - Lietuvos kalėjimo vienutės, kur klozetai nešvarūs ir šalia padėta klasikinės poezijos knygų.
Bet yra ir elitas. Lietuviai - žvakutės. Jie ne šiaip gyvena, o įtraukiai dega liepsnoja. Vieni nušviečia mūsų gyvenimo tamsą ir galime pamatyti lentynose savo kainas. Kiti užsidega svarbią pasaulio pradžios ar pabaigos valandą. Treti skirti kištis į užpakalį.
Tai tvarūs tvariai. Netikit - įsijunkit televizorių ir pamatysit.
