Rugpjūčio 8 d. minima Tarptautinė Tautos diena. Bent taip rašo kalendorius. Tačiau minėjimų Lietuvoje negirdėti. Valdžios atstovai nekviečia į renginius. O ir patys kaži ar žino apie tokį įrašą kalendoriuje. Gal puoselėti tautiškumą šiandien - blogas tonas?
Pilaitės liaudies teatro režisierė ir vadovė, Piligrimystės paramos ir labdaros fondo vadovė Dalia Tarailienė - labai aktyvi pilietė. Ją galima pamatyti daugelyje mitingų, protestų, įvairių minėjimų. Ir atskirti ją minioje nesudėtinga - dažniausiai Dalia vilki tautinį kostiumą. Kaip pati sako - tai antroji jos oda. D.Tarailienė ilgisi tautinių švenčių minėjimo Lietuvoje. Ir puikiai žino ne tik apie Tarptautinę Tautos dieną, bet ir kitą svarbią šventę - Lietuvių Tautos dieną. Ji įsitikinusi, kad laikas grąžinti šių dienų šventimo tradicijas.
- Tarptautinė Tautos diena - puiki proga pagalvoti apie tai, kokia Tauta esame? - „Vakaro žinios“ paklausė D.TARAILIENĖS.
- Tai labai geras laikas identifikuoti, kas mes esame. Ar mes Tauta, ar liaudis? Juk tai ne tas pats. Liaudis, tai šiukšlės, iš pakampių sušluotos į krūvą. Tai nėra Tauta. Tauta - mūsų protėvių šaknys, tradicijos, kalbos puoselėjimas, savo krašto mylėjimas ir didžiavimasis savo papročiais. Ir valstybę sudaro Tauta, o ne liaudis.
Todėl, manau, būtina švęsti tautiškas šventes. Tai budina Tautą ir vienija žmones. Tautiškų švenčių tradicijos turi būti perduodamos iš kartos į kartą. Laikas gelbėti mūsų jaunimą, kuris nusiglobalizavo, nusikosmopolitino, pasimetė savo lytiškume. Toks susiniveliavimas žlugdo valstybę. Tautiškumui nebelieka vietos.
- Jums tenka susidurti su nuostatomis, esą tautinės idėjos jau nebe madoje, o kas jomis dar tiki yra tamsuoliai?
- Taip. Tautiškumą puoselėjantys žmonės apšaukiami atsilikėliais. Žinote, noras būti pasaulio piliečiu - blogas siekis. Nes pasaulio pilietis yra niekieno pilietis. Tautiškumas įprasmina žmogų. Suteikia jam formą ir pagrindą.
Tauta yra tai, į ką mes remiamės. Kai eini tvirtu pagrindu, gali eiti drąsiau. Tautiškumas ir yra tvirtas pagrindas po mūsų kojomis. Jis leidžia savimi pasitikėti, tikėti ir nejausti baimės. Semiamės stiprybės iš savo Tautos didvyrių, nes jie - mūsų šaknys. Jos suteikia mums vietą pasaulyje. Kai žinome, kur yra mūsų žemė, mūsų kraštas, kas yra mūsų Tauta ir mūsų istorija, esame stipresni. Ir joks priešas mums nebaisus, nes dėl savo žemės ir Tautos žmonės kovojo per amžius.
- Globalizmo akivaizdoje tautiškumas ir yra mūsų nepriklausomybė?
- Taip, tautiškumas yra tai, kuo vieni nuo kitų skiriamės. Tautiškumas leidžia mums atpažinti save tarp kitų ir išsiskirti.
Dabar dažnai girdime, kaip painiojamos Laisvės ir Nepriklausomybės sąvokos. Tačiau išlaisvėjimas dar nereiškia laisvės ir tikrai nereiškia nepriklausomybės. Dabar laisvės suvokimas ištrynė bet kokias padorumo ribas. Laisvumas jau prilygsta palaidumui, kartais pamirštant kitų teises. Pavyzdžiui, mane labai stebina LGBT eitynės, kurios pradedamos ne kažkur kitur, o Katedros aikštėje. Juk tai yra bažnyčios šventorius, nesvarbu, kad ten nėra tvoros. Atrodo, jog laisvė reiškia, kad viskas galima. Bet taip nėra.
- Ar ne laikas prisiminti ne tik Tartautinę Tautos dieną, bet ir Lietuvių Tautos dieną, kuri yra rugsėjo 8 d.?
- Rugsėjo 8 d. daug metų buvo švenčiama kaip didžiulė šventė. Man keista, kad ji buvo tarsi nutrinta, pamiršta. Tą dieną švenčiama Šilinė ir Vytauto Didžiojo karūnavimo diena. Tautinė šventė susijungė su religine ir ta diena būdavo labai stipri. Iki šiol yra žmonių, kurie švenčia šią šventę, bet jų gretos labai praretėjusios.
Nes mažai kas žino tą dieną. Ar apie ją kas nors kalba mokyklose, šeimose? Ar politikai prisimena ją ir pasveikina savo Tautą? Bet čia išlenda mūsų prisitaikėliškumas ir baimė. Gal kažkas negerai apie mus pagalvos, gal mūsų Tautos dienos šventimas supykdys Europos vadovybę, kuri diktuoja globalias vertybes. Kalbėti apie tautines vertybes jau nebe mada, Atrodo, kad dabar geras tonas, kuo daugiau juodinti ir niekinti savo šalį.
Nors yra ir kitokių pavyzdžių. Austrija, Lenkija, Čekija, Slovakija turi tvirtą tautinį stuburą, kurio neleidžia laužyti globalistams. Laikas ir mums prisiminti savo istoriją, labiau puoselėti savo kalbą, gerbti savas šaknis ir stiprinti tautinį stuburą. Jis yra mūsų valstybės išlikimo garantas.