„Didžiausias mūsų laimėjimas ir gražiausias atsiminimas - tai Lietuvos žmonių pakilimas 1988, 1989, 1990 metais, - atsakė Z.Vaišvila. - Žmonės atsigavo, atsitiesė ir tapo Tauta, o viso to pasekmė - valdžia buvo Tautos priverstinai verčiama skelbti Lietuvos Nepriklausomybę. Pasirašyti Kovo 11-osios aktą.

Antra, be galo svarbu ne tik tai, kad nepriklausomą Lietuvos valstybę atstatėme, bet ir tai, kaip tai padarėme. Padarėme taikingai. Buvo labai sunku. Buvome per plauką nuo galimo konflikto. Matėme, kas buvo Tbilisyje, Baku, Karabache“, - sako Z.Vaišvila.

- Ten žmonės, reikalavę savo valstybių nepriklausomybės, buvo malšinami sovietų kariuomenės, traiškomi tankų.

- Žinojome, kokios ten vyko žudynės. Ir tame fone tapome pavyzdžiu visam pasauliui, kad nepriklausomybės galima siekti taikingai.

Baltijos kelias - unikalus. Kiekvienas žmogus suprato, kad jis šiame kelyje be galo reikalingas. Pajutome jėgą, ką galime padaryti kartu. Ir tai labai disonuoja su dabartine Lietuvos pseudopolitika. Viskas valdoma per gąsdinimą. Žmonės susigūžę, išsilakstę, nepasitiki nei savimi, nei kitais.

Kaip vertinti Gitano Nausėdos pakištuką su Žvalgybos tarnybos įstatymo pakeitimais? Arba prezidentas visai negalvoja, o tai labai liūdna, arba galvoja ne taip, kaip dera demokratinės valstybės prezidentui. Tokių įgaliojimų, kokius G.Nausėda siūlo suteikti šalies žvalgybininkams, neturėjo net KGB. Noriu - ateisiu į tavo namus ar bet kokią įstaigą - pasiimsiu, ką noriu ir jokios atsakomybės?

O dabar prieinu prie didžiausio nusivylimo, nes vėl žiūriu per Tautos prizmę. Įstojome į NATO, šį žingsnį įvertinome emocionaliai, bet ar Lietuva toje organizacijoje turi žodį? Būtent tai mane jaudina. Bet tada prasideda įvairios spekuliacijos apie mūsų saugumą, nors nuo to laiko, kai įstojome į NATO, ir pats NATO, ir saugumas pasaulyje labai pasikeitė.

Vėl pasirenku du raktinius žodžius - žmonės ir Tauta, o visa kita - išvestiniai dalykai. Baisus dalykas - referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Bailiai, prastūminėję šį projektą, neišdrįso keisti mūsų Konstitucijos 1 skyriaus, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė. Šito skyriaus nedrįso pakeisti, bet Konstituciją vis vien šiurkščiai pažeidė, nes 1991 m. vasario 11-ąją priimtas Konstitucinis įstatymas, kad Konstitucija gali būti keičiama tik surinkus tris ketvirtadalius visų mūsų piliečių balsų. Ne atėjusių balsuoti, bet visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Tai būtų 75 proc.

Man šoką sukėlė ne prekybos centrų dalinti skalbimo milteliai, ne šokoladukai vaikams, bet tai, kad referendumas dėl stojimo į ES vyko dvi dienas. Ir pirmai dienai pasibaigus, po „Panoramos“ visa mūsų šalies aukščiausioji valdžia su Valdu Adamkumi priešakyje per televiziją agitavo balsuoti už įstojimą į ES. Referendumo metu - agitacija. Ar įsivaizduojate panašų dalyką?

Nebuvau skaitęs Mastrichto sutarties, kai Europos Bendrija buvo pertvarkyta į Europos Sąjungą, bet po TSRS griuvimo reikėjo įtraukti atkurtąsias valstybes į naują ekonominės ir politinės galios lauką. Buvusi britų premjerė Margaret Tečer (Margaret Thatcher) Lietuvą perspėjo - galvokit, ką darote. Ir patys britai, nors ir buvo ES sudėtyje, savo valiutos neatsisakė. Jei neturėsime savo valiutos, tai kokia čia valstybė?

O dabar matome palaužtą Tautos stuburą. Man, praėjusiam Nepriklausomybės atkūrimo išbandymus, tai matyti labai sunku. Anais laikais buvo principinis Sąjūdžio sprendimas eiti į Nepriklausomybę per okupacinės valdžios organų rinkimus. Tai buvo rizikinga, bet labai liūdina istorijos perrašinėjimas. Mes, būsimi signatarai, buvome išrinkti į Lietuvos TSR 12-o šaukimo Aukščiausiąją Tarybą (AT) ir LTSR AT pirmininku išrinkome Vytautą Landsbergį. O tada pakeitėme valstybinį herbą, priėmėme Nepriklausomybės Aktą, atstatėme 1938 m. Konstituciją, kad būtų valstybės tęstinumas. O 1992 m. V.Landsbergiui šovė mintis pavadinti LTSR AT Atkuriamuoju Seimu. Pateikė Seimui nutarimo projektą ir Seimas taip prabalsavo! Kodėl? Vietoje to, kad didžiuotumėmės, jog privertėme okupacinę valdžią atstatyti mums Nepriklausomybę! Juk tai buvo unikalus atvejis. Nežinau kito tokio istorinio atvejo pasaulyje. Tik mes privertėme okupantus atkurti mums Nepriklausomybę. Lygiai kaip 1988 m. lapkritį privertėme tarybinius organus taip pakeisti Lietuvos TSR Konstituciją, kad TSRS įstatymų viršenybės neliktų. Ir tokiam Lietuvos TSR Konstitucijos pakeitimui LTSR AT pritarė. Ne atmetė.

Ar dabartiniai Lietuvos valdantieji drįstų svarstyti, ar jiems pritarti, ar nepritarti Briuselio nurodymams? Tautai dabar sulaužytas stuburas... Todėl mums dabar ir seka įvairias išgalvotas pasakas, kad žmonės savo vertės nepajustų. Kaip puolamas mūsų Tautos atgimimo simbolis sovietmečiu Justinas Marcinkevičius. Nes bijo, kad žmonės vėl ims gerbti save. Dėl to stengiamasi nubraukti visą sovietmetį, nes dar kas nors pasakys, jog buvo Just.Marcinkevičius, kuris pakėlė Tautą. Pats poetas atsikirto Tomui Venclovai, kai jį niekino - kas jums davė teisę mus teisti? Jūs pabėgote iš Lietuvos, o mes likome. Dėl ko pabėgote? Reikėjo likti čia ir kovoti. Žmonės ir Tauta yra patys svarbiausi raktažodžiai. Gerbiu išeiviją, bet neteiskite mūsų, kurie čia gyveno.