respublika.lt
 

Policijos reforma vėl reikalauja reformosnuotraukos (38)

2019 lapkričio mėn. 20 d. 08:36:14
Gediminas JAKAVONIS

Kadenciją baigęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas gyrėsi sėkmingai reformavęs policijos sistemą, tačiau antrai kadencijai jis jau nebebuvo paskirtas. Atrodo, kad naujajam Policijos departamento vadovui Renatui Požėlai teks plušėti pasiraitojus rankoves taisant savo pirmtako klaidas.

×
nuotr. 11 nuotr.
Nuo šio policijai vadovaus premjero Sauliaus Skvernelio favoritas Renatas Požėla. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs pirmasis nepriklausomos Lietuvos generalinis prokuroras, advokatas Artūras PAULAUSKAS, Policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma KATINIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas Egidijus BIČKAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Jau kelerius metus vyksta policijos reforma, kuri vertinama labai prieštaringai. Policiją dažnokai purto skandalai. Štai prisiminkime, kai net keliolika Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų sėdo į teisiamųjų suolą. Prisiminkime nesenus įvykius Kauno VPK ir komisariato vadovo nušalinimą, arba vagystes iš Ginklų fondo, kai ginklai metų metais buvo pardavinėjami nusikaltėliams. Po tokių įvykių girdėjome policijos vadovų pareiškimus, kad iškilę viešumon skandalai rodo, jog policija pati pajėgi apsivalyti. Gyvenu nedideliame provincijos miestelyje, kuriame komisariatas yra užrakintas. Matant tai, kas darosi valstybėje, man jau šiek tiek tampa baisoka. Sutinku, kad yra gerų pareigūnų, kurie mato tas bėdas ir kalba apie tai. Lyg ir bandėm kurti universalų policininką, kuris ir kelių eisme dalyvautų, ir prokuroras būtų, tačiau nelabai ką pasiekėme tokiomis reformomis. Gerbiamas Artūrai, kas vyksta mūsų policijoje?

A.PAULAUSKAS: Kaip tik šiomis dienomis generalinį komisarą Liną Pernavą matėme įvairiose žiniasklaidos priemonėse atsisveikinantį su savo pareigomis ir be abejo jam yra užduodami klausimai: pavyko ar nepavyko ta reforma. Turėjau progos paklausyti jo atsakymų ir pasisakymų, tačiau turiu ir savo nuomonę apie tai, kas vyksta. Pastebėjau, kad paskutiniu metu buvęs generalinis komisaras vengė žodžio „reforma“, nors prieš tai visur buvo sakoma, kad vyksta reformos. Paskutiniu metu jo leksikoje vis dažniau atsiranda žodis „gairės“. Jis pasakė, jog reforma yra jau baigta, pasiekti pagrindiniai tikslai. Tiesa, jis apgailestavo, kad nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo - kad atlyginimas būtų 1000 Eur, bet visa kita jam pavyko ir jis mato tik keletą nepavykusių darbų. Aš manau, kad reforma buvo pradėta gerai neišdiskutavus nei su profsąjunga, nei su pačiais policininkais. Kažkada, dirbdamas komitete (buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku - red. past.), bandžiau surasti, kas patvirtino tą reformą, ar buvo priimtas sprendimas vidaus reikalų ministro, Vyriausybės ar Seimo lygmeniu. Po ilgų aiškinimųsi man rado kažkokį Vyriausybės nutarimą, kuriame tarp kitų žodžių buvo „užvoliotai“ parašyta - „pritarti policijos programai“. Tačiau ta programa nebuvo nei išdėstyta, nei atskleista, nebuvo pasakytas jos turinys, bet jai buvo pritarta. Aš esu įsitikinęs, kad tie, kurie balsavo, vargu ar suprato, už ką balsuoja. Bet formaliai pasakyta, kad Vyriausybėje jai buvo pritarta. Per tą laiką konfliktas su profsąjunga persikėlė net į teismus, policijos vadovai su profsąjungomis bylinėjasi įvairiais klausimais: dėl darbuotojų atleidimo, dėl darbo krūvių, dėl aprūpinimo technika ir t.t. Tai parodo, kad konfliktas yra, jis nesprendžiamas, o vis gilėja. Aišku, vienos profsąjungos pasisako aštriau, kitos - ne taip aštriai.

Noriu pasakyti, kad buvo pribrendęs reikalas policijoje daryti pokyčius ir to niekas nenuneigs, nes policijos pareigūnų buvo daug, atlyginimai maži, aprūpinimas nekoks. Tai reikėjo spręsti. Ką mes dabar matome? Matome geresnį aprūpinimą, ginkluotę, uniformos pakeistos naujomis, greičiau reaguojama į įvykius, atliekami visuomenės tyrimai. Man kelia nerimą vadovų pasisakymai, kai teisėsauga kritikuojama dėl nusikaltimų ar dėl nekokybiškų tyrimų. Taip, tai pripažįsta visi, net ir vadovai to neneigia. Policininkas tapo toks, kad turi viską išmanyti, pradedant nuo eismo, nusikaltimo tyrimo, nužudymo ir pan. Tai ir kelia didžiausią rūpestį - ar šiandien policininkas yra paruošas būti universalus. Aš net prašiau, kad prie komisariatų pastatytų telefono aparatus. Juk jei iš žmogaus pavogė mobilųjį telefoną, jis atbėga prie komisariato, bet randa uždarytą, tai kaip paskambinti? Man labiausiai kelia nerimą policijos pareigūno parengimo kokybė.

G.JAKAVONIS: Gerbiama Roma, kaip teigė pats policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, su reforma viskas būtų lyg ir neblogai, tačiau jis netvirtintas antrai kadencijai. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl to? Kodėl profsąjunga turi kariauti su savo vadais?

R.KATINIENĖ:
Tai dar kartą parodo ir patvirtina, kad vadovai nepakankamai suvokia socialinio dialogo svarbą, kad visuomet dialogo keliu yra randami patys geriausi sprendimai. Šiandien situacija nėra normali. Tikriausiai reikėtų grįžti prie ištakų, kodėl nebebuvo siūloma antrai kadencijai Lino Pernavo kandidatūra. Matyt, Vyriausybė jau šiek tiek suvokė savo atsakomybę. Manau, Vyriausybė turi taip pat prisiimti atsakomybę už tą policijos reformą, už tuos procesus, kurie vyko - finansų panaudojimą, darbo užmokesčio sistemą, teisės aktų nesilaikymą. Visa tai yra Vyriausybės atsakomybė. Anksčiau laiko pašalinti generalinį komisarą buvo sudėtinga, nes tą reglamentavo teisės aktai, jį skirti bei atleisti galėjo prezidentė, tačiau niekas netrukdė Vyriausybei padaryti išsamaus tyrimo, audituoti finansų panaudojimą. Reikia pripažinti, kad tiek buvęs vidaus reikalų ministras, tiek premjeras vengė rodyti konkrečią savo poziciją. Tarp eilučių buvo pasakoma, kad pasigendama socialinio dialogo. Ta pozicija atsirado tuomet, kai buvo paskirta nauja vidaus reikalų ministrė. Teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad profesinė sąjunga yra socialinis partneris. Mes nesame atsakingi už pokyčius, atliekamus policijoje, nes, kad ir kaip būtų, tai yra generalinio komisaro kompetencija. Profesinė sąjunga, kaip visuomeninė organizacija, gali išsakyti savo poziciją. Mes jau tuomet sakėme, kad negalima daryti socialiai neatsakingos reformos. Tos funkcijos, kurių pradėjo atsisakinėti Policijos departamentas ir policijos vadovai, turėjo būti bent jau perduodamos kažkam. Visos tos funkcijos turėjo būti perleistos tęstinai, o ne taip, kaip padaryta - vieną dieną atsikėlėme ir sugalvojome, kad naikiname nepilnamečių inspektorius apylinkėse ir tų funkcijų niekam neperduodame. Šiandien mes turime skaudžias pasekmes, net ir nematydami kai kurių skaičių, galime neklysdami konstatuoti, kad iš tikrųjų buriasi nepilnamečių nusikalstamos gaujos. Ta informacija būdavo renkama, analizuojama, bet šiandien šio darbo niekas neatlieka. Vagystės, smulkūs nusikaltimai - kiekvienam žmogui tai yra aktualu. Nebaudžiamumas ugdo skaudesnes pasekmes. Galime diskutuoti, ar valstybei apsimoka tirti nesunkius nusikaltimus, bet tai turėtų būti diskusija su didesne auditorija. Vertindamos policijos reformą, Vidaus reikalų ministerija ir Generalinė prokuratūra pateikė savo išvadas. Labai aiškiai buvo pasakyta, kad startavus policijos reformai ikiteisminio tyrimo kokybė yra suprastėjusi. Tačiau niekas į tai nereaguoja ir leidžia tą reformą pabaigti. Reformos metu buvo sukurtas modernus policijos įvaizdis, išaugo reitingai. Manau, tie policijos reitingai išaugo geros komunikacijos ir populizmo pagalba. Buvo pamiršta labai svarbi funkcija, kad, darant šią reformą, reikia ne tik išryškinti nusikalstamas veikas, bet ir užkardinti. Jeigu tai būtų padaryta, mes šiandien neturėtumėm tokių skaudžių padarinių. Jeigu ši reforma būtų buvusi patvirtinta Vyriausybės ar Seimo lygmeniu, tai ji galėjo būti daug sėkmingesnė.

E.BIČKAUSKAS: Aš jau penkiolika metų advokatauju ir užsiimu tik baudžiamąja teise. Kabant apie ikiteisminio tyrimo kokybę, manau, ji pagerėjo, o ne pablogėjo. Kai kalbama apie reformą, visi sutinka, kad ji buvo reikalinga. Kiekviena reforma, deja, turi savo pliusų ir minusų. Vienintelis dalykas, su kuriuo sutinku, - kad mūsų policijos vadai ir Vyriausybė neperprato ir nesuprato socialinio dialogo būtinumo. Čia svarbus ir psichologinis dalykas. Kad ir būtų padaryta taip, kaip buvo sugalvota, tačiau bent dėl akių reikėjo pasitarti. Iš tokio dialogo visuomet gausi naudos.

Jūs, Gediminai, minėjote paskutiniu metu iškilusias garsiąsias bylas Šiauliuose, Kaune. Visi pareigūnai žino, kad visada balansuoja tarp darbo ir nusikaltimo, įsivėlimo į tuos nusikaltimus. Šių bylų per daug nesureikšminčiau ir nemanau, kad jos yra susijusios su policijos reforma. Dar 1993 m. man teko ruošti nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos reformos metmenis. Jau tada galvojome apie universalų policininką. Tik tada labai primityviai buvo formuluojama mintis apie tą universalumą ir apie tai, kad nepriklausomai nuo darbo valandų policininkas visuomet yra policininkas. Tokia buvo pagrindinė mintis - jis viską turi išmanyti. Kai kreipiesi į policininką, jis negali pasakyti, kad jo darbo valandos jau baigėsi arba kad tai yra ne jo sfera. Dar kartą noriu pasakyti, kad, mano nuomone, pagrindinė problema - dialogo su darbuotojais, su pareigūnais, su profsąjungomis trūkumas. Aš per daug pesimistiškai nežiūrėčiau į šią situaciją, trūkumų buvo ir bus.

G.JAKAVONIS: Susidarau tokį vaizdą, kad visos reformos eina kažkur žemyn, kad jos yra orientuotos ne į žmogų...

E.BIČKAUSKAS: Čia buvo paminėtas ir smulkių nusikaltimų, vagysčių klausimas. Galiu pasakyti, kad taip yra visame pasaulyje. Štai su kompanija buvome apvogti Ispanijoje. Bandžiau kažką aiškintis, pirmas pareigūnų klausimas visuomet būna - ar jūs rašysite pareiškimą, ar norite rašyti pareiškimą? Mes norėjome rašyti, kadangi pavogė dokumentus. Bandžiau pareigūnui aiškinti, ką reikia daryti, o jis tik šaukia: „Sabonis, o Sabonis!“ Principas aiškus, rezultatas - visiškas nulis.

Dar vienas dalykas - nostalgija. Savo vaikystę aš praleidau Prienų rajone, Jiezno miestelyje. Iki dabar aš prisimenu to kaimelio įgaliotinio pavardę. Jis visuomet buvo girtas arba pagiringas. Bet visas miestelis žinojo, kad jeigu kokia nors problema iškils, reikia nueiti pas įgaliotinį ir jis viską sutvarkys, savo darbą padarys. Gal tai nėra pats geriausias pavyzdys, kad jis būdavo amžinai girtas, bet noriu pasakyti, nors ir girtas, tačiau visuomet pareigingas. Žiūrint formaliai, gal ir teisingas tas inspektorių atsisakymas. Kita vertus, norėtųsi, kad būtų bent koks pareigūnas, su kuriuo tu galėtum betarpiškai kontaktuoti.

G.JAKAVONIS: Provincijoje, kaimuose pilna vagysčių, visi žino, kad apvaginėja, tačiau niekas nesusitvarko. Kodėl nėra griežtos rankos, kodėl leidžiama vykti tokiems dalykams?


A.PAULAUSKAS: Galiu pasakyti, kad visuomet reforma būdavo pagrindžiama tuo, kiek yra pinigų. Tie universalūs policininkai dabar sėdi mašinose, jie neturi kabinetų, jų kabinetai yra automobiliai. Ta statistika, kuri rodoma, kad viskas pagerėjo, man kelia labai daug abejonių. Ką rašo seimūnai, rajonų vadovai, seniūnai? Kad kaimuose, miesteliuose nebėra policininkų. Anksčiau būdavo apylinkės inspektoriai, dabar jų atsisakyta. Taip išeina, kad tame rajone žmonės yra palikti be kriminalinės žvalgybos galimybių, užsiiminėja tik popierizmu, prokurorai taip pat nekelia reikalavimų dėl jų darbo kokybės. Man susidaro įspūdis, kad labai daug akcentuojami viešieji ryšiai. Taip, policija labai daug dirba. Pasižiūriu, jeigu feisbuke yra koks nors neigiamas komentaras, tai būtinai į jį sureaguojama. Sekamas kiekvienas komentaras. Iš dalies tai gerai, kad pasako savo nuomonę, bet matome, kad tai tapo vos ne pagrindine veikla. Kai kurie vadovai teigia, kad jiems nusikaltimų išaiškinamumas yra ne toks svarbus, svarbu, kad visuomenė jais pasitiki. Ne tokios apklausos yra vykdomos. Paklauskime, kiek tyrimų buvo užfiksuota, kiek nukentėjusiųjų, kaip buvo sureaguota į jų skundą. Ir mane asmeniškai buvo apvogę. Aišku, aš net neturėjau vilčių, kad bus išaiškinta, bet prašiau, kad bent atsakytų, kas buvo daroma. Tad manęs klausė, ar man reikia to rašto. Manau, dabar reakcija yra užtikrinta. Jeigu pagauna iškart po padaryto nusikaltimo, tai viskas gerai. Kita vertus, yra tokie nusikaltimai kaip smurtas artimoje aplinkoje, ten viskas aišku, kas padarė. Vairavo neblaivus - taip pat aišku, kas vairavo. Tokie aiškūs nusikaltimai ir gerina tą statistiką.

G.JAKAVONIS: O kaip reikėtų vertinti tokį pasakymą, kad pavojus reformoms - artėjantys Seimo rinkimai, nes atėję kiti seimūnai gali sustabdyti policijos reformą.

R.KATINIENĖ:
Man to neteko girdėti, bet blogiausia yra, kai policijos vadovai nėra orientuoti į savo funkcijų atlikimą, o politikuoja ir „prisiriša“ savo kadencijas ir pareigas prie politikų. Tai nėra geras požiūris. Dar noriu sugrįžti prie tos reformos, kai profesinės sąjungos buvo apskundusios teismui. Buvo visokių diskusijų. Departamentas bandė pateikti, kad yra jų laimėjimas, kad jie laimėjo teismą dėl reformos. Tačiau teismai labai aiškiai pasisakė, kad jie nevertino visų rizikų, kad profesinė sąjunga galėjo skųsti tik pačias procedūras, o mes skundėme, kad nebuvo informavimo, konsultavimo procedūrų. Buvo aiški teismų pozicija, kad viešuoju saugumu ir viešojo saugumo gynimu turėtų užsiimti atitinkamos valstybinės institucijos. Premjeras, vertindamas generalinio komisaro galimą kandidatūrą antrai kadencijai, davė aiškų signalą, kad turės būti peržiūrėtos panaikintos apylinkės, nepilnamečių inspektorių, kriminalinės žvalgybos pareigūnų, dirbančių teritorijoje, pareigybės. Policijos bendruomenė tikisi, kad atėjęs naujas policijos vadovas įneš ramybės ir balansą tiek pačioje sistemoje, tiek ir tarp policijos pareigūnų. Galbūt bus įvertinta, kas buvo ne taip padaryta, bus sureaguota ir atitaisyta. Blogiausia, kad atsitinka taip, jog už šią reformą niekas neatsakys. Generalinio komisaro kadencija pasibaigė, belieka tikėtis, kad naujasis generalinis komisaras objektyviai įvertins ir suvaldys situaciją. Blogiausia, kad į tą kritiką, kuri buvo signalas, kad didėja nusikalstamumas, daugėja neištirtų vagysčių, didėja nepilnamečių nusikalstamumas - nebuvo reaguojama. Buvo tik skelbiama, kad reforma yra gera, viskas teigiama ir už tai galima gauti medalį, bet nebuvo reaguojama ir taisoma. Čia, mano nuomone, buvo didžiausia klaida.

Kalbant apie Kauno nusikaltimo atvejį, tai teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, jog ne tik Kauno VPK skyriaus vadovas yra atsakingas už tai, kas vyko Kaune. Yra komanda - du pavaduotojai, kurie šiandien eina pareigas. Premjero išsakyta nuomonė net ir pačiai policijos bendruomenei kelia abejonių. Taip pat galiu pasakyti, kad iš šio įvykio vėl yra padarytas piaras - paskelbta besibaigiant kadencijai, likus vos savaitei iki kadencijos pabaigos. Realiai sprendimai priimami ir viena ar kita žmonių kaltės forma yra nustatoma atlikus esminius patikrinimus, ikiteisminius tyrimus. Nemanau, kad daro garbę blogybių viešinimas, bet apie jas kalbėti reikia. Tačiau nemanau, kad buvo pasirinktas tinkamas būdas iš to daryti šou ir pigų popsą . Man čia labiau kvepia dvigubais standartais. Buvo paminėtas Šiaulių įvykis, kur buvo nustatytas nusikalstamas pareigūnų susivienijimas. Buvo priimtos griežtos teismų sankcijos, daugelis pareigūnų yra nuteisti. Tačiau už organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybos padalinį, kuriame ir kilo skandalas, tiesiogiai buvo atsakingas pavaduotojas, tuo metu vadovavęs VPK. Jis tą dieną buvo labai gražiai ir tyliai savo noru pažemintas pareigose ir nuėjo vadovauti vienam iš policijos komisariatų. O dabar jis vėl yra kitoje apskrityje ir vėl eina pavaduotojo pareigas. Labai įdomiai yra suvokiamas toks policijos lojalumas. Ko gero, kad tie, kurie liaupsino reformą, pritarė generalinio komisaro komandos vykdomoms, nebūtinai teisingoms pertvarkoms, galėjo tikėtis palankesnių sprendimų. O tie, kurie išsakė daugiau kritikos, galvojo, kad gali kartais sulaukti ne visai adekvačių sankcijų savo atžvilgiu.

Vienintelis šios reformos pliusas - atlyginimų kėlimas, materialinis aprūpinimas - nauji automobiliai, naujos uniformos. Dėl uniformų kokybės yra daug diskusijų. Visuomenei reikėtų pasakyti, kad darbo užmokestis policijos pareigūnams buvo keliamas tų pačių policijos pareigūnų skaičiaus mažinimo sąskaita. Didėja darbo krūviai, mažėja pareigūnų skaičius. Jų yra sumažėję gana žymiai ir būtent sumažėjusių pareigūnų skaičiaus sąskaita buvo keliami atlyginimai. Paradoksas yra tai, kad buvęs generalinis komisaras patikėjo Vyriausybės pažadais, kad reikia pasidaryti reformas viduje, sumažinti pareigūnų skaičių, patiems optimizuotis ir paskui Vyriausybė prisidės prie visų šių procesų. Šiandien, praėjus beveik 5 metams, matome, kad policijos pareigūnų skaičius sumažėjo drastiškai, kitur, turiu omenyje vidaus reikalų sistemą, nesumažėjo arba sumažėjo tik vienetais. Tuo metu policijos sistemoje darbo užmokestis kilo mažiausiai. Visiems kitiems, nedarant pertvarkų, nejungiant, neoptimizuojant, neišgryninat funkcijų, negerinant darbo kokybės, darbo užmokestis didėjo net daugiau kaip 30 proc. Ne tik policijos bendruomenė liko apgauta, bet buvo apgaudinėjama ir visuomenė.

A.PAULAUSKAS:
Kažkur skaičiau, kad 2018 m. biudžetas nepasiekė 2008 m. biudžeto lygio.

R.KATINIENĖ: Čia yra dvi medalio pusės. Pareigūnų etatų sąskaita ir darbo sąskaita sutaupytos darbo lėšos buvo nukreiptos ne į darbo užmokesčio kėlimą, bet, pritariant tai pačiai Vyriausybei, į prekes ir paslaugas. Čia buvo padaryta didžiausia klaida ir žala motyvuojant policijos pareigūnus.

G.JAKAVONIS: Prisimename mitingus, kai policininkai streikavo basi, todėl jiems algos šiek tiek padidėjo. O ką tuomet kalbėti mokytojams?

E.BIČKAUSKAS: Mes valstybėje turime štai tokį tortą, kurį reikia padalinti. Pedagogai nedaro reformų. Jų reforma būtų žymiai skausmingesnė, todėl Vyriausybė ir bijo pradėti, nes bus labai nepopuliaru. Policininkai dar, ačiū Dievui, yra drausmingi ir labiau suprantantys valstybės reikmes. Čia yra valstybės problema, kaip balansuoti su tomis lėšomis. Štai pastatytam dujų terminalui išleidžiami milijonai. Gal jūs, Gediminai, žinote, kur nueina milijonai už dujų terminalo nuomą? Kažkas kažkur tyliai gal ir pakalba apie tai, bet tik tyliai.

G.JAKAVONIS: Įslaptinta.


E.BIČKAUSKAS:
Didžiausia problema, kad pas mus visuomenėje kai kuriose vietose kalbėti, ginčytis ir netgi diskutuoti yra tabu. Nors diskutuoti labai reikėtų. Ačiū Dievui, kad dar aktyviai egzistuoja profsąjungos ir galų gale vadovai ima suprasti - niekur nedingsi, vis tiek reikės kalbėtis. Tai yra žingsnis į priekį, todėl nenoriu į viską žiūrėti pesimistiškai. Neklystama ir nebūna problemų tik tuomet, kai visiškai nieko nedaroma.

G.JAKAVONIS: Kalbame apie torto dalybas. Štai pedagogams trūksta 70 mln. Eur. O praėjusiais metais, pačią paskutinę rudens sesijos dieną, paskutiniame Seimo posėdyje, buvo priimtas sprendimas išskaidyti šalies geležinkelius. „Lietuvos geležinkeliai“ dengdavo keleivių vežimą iš krovinių vežimo, o dabar visus šiuos 37 mln. Eur valstybė kompensuos iš savo biudžeto. Kaip manote, koks gudrutis priėmė tokį įstatymą?


R.KATINIENĖ: Kol pas mus nebus asmeninės atsakomybės, tol niekas nesikeis.

E.BIČKAUSKAS
: Mūsų valstybės problema yra ta, kad pas mus atsakomybės nėra. Paminėjote geležinkelius, bet jeigu pradėtumėm ieškoti, kas atsakingas, tai atsakingo asmens vis tiek nesurastumėm.

R.KATINIENĖ:
Blogiausia, kad su tuo pinigų tortu nesielgiama kaip su savo asmeniniais pinigais, nekontroliuojama, kaip tos lėšos yra skirstomos. Jeigu būtų kontrolė ir atsakomybė, tai tikriausiai būtų daugiau ir pinigų.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (38)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: mažiausiai 25 žmonės buvo sužeisti per sprogimą daugiabutyje Vokietijos Blankenburgo mieste.
  • SVEIKINIMAI: S.Skvernelis pasveikino Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną su pergale parlamento rinkimuose ir palinkėjo energijos, ištvermės bei visos šalies žmonių palaikymo verčiant naują Jungtinės Karalystės santykių su ES puslapį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate prietaringa/-as?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +1 C

+2 +1 C

 

+1 +3 C

+1 +2 C

+1 +3 C

 

+3 +4 C

1-6 m/s

0-6 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1137 PLN - 4.2836
RUB - 70.0885 CHF - 1.0939
GBP - 0.8456 NOK - 10.1350