Mūsų žmonės patys turtingiausi ES?

Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje apie PVM tarifus akivaizdu, kad ES šalyse aktyviai naudojami „lengvatiniai PVM tarifai“ ir net „superlengvatinis PVM tarifas“, užtikrinantys ekonominį savos šalies konkurencingumą.

Net didindamos PVM kai kuriose srityse, jos neužmiršta, kad „galiausiai PVM sumoka galutinis vartotojas“ ir piniginių dydis yra ribotas, todėl bet kokį augimą kompensuoja „lengvatiniu PVM tarifu“ būtiniausiems produktams. Šią taisyklę taiko beveik visos ES šalys, išskyrus Lietuvą. Ir atsisakymas nuo lengvatinio tarifo šildymui ir jo padidinimas iki 21 proc. dar kartą potencialiam investuotojui primena, kad jam reikia laikytis kuo toliau nuo Lietuvos. Juk kuo daugiau paimama per mokesčius, tuo mažesnė lieka gyventojų perkamoji galia, tuo mažesnės šalies ekonominio augimo galimybės ir brangesnė darbo jėga.

Dideli mokesčiai - kelias į skurdą ir vergovę

Liaudies išmintis byloja, kad turtingi tampa turtingesni pirmiausia todėl, kad mažiau išlaidauja. Pasižiūrėkime, kaip naudojami PVM tarifai įvairiose ES šalyse.

Pradėkime nuo to, kad net bazinis PVM 21 proc. tarifas, aktyviai naudojamas Lietuvoje, nepalyginamas su baziniu tarifu Liuksemburge - 17 proc. arba Vokietijoje - 19 proc. Todėl nenuostabu, kad ten daugelis prekių pigesnės nei Lietuvoje.

Kartu Liuksemburge, Prancūzijoje, Ispanijoje, Airijoje, Italijoje naudojamas „superlengvatinis tarifas“ nuo 2,1 iki 4 proc. (mažiau nei 5 proc.), kurio mūsų šalyje net nėra. Visose šalyse, išskyrus Daniją, didelėms grupėms prekių naudojamas lengvatinis PVM tarifas nuo 5 iki 14 proc. Tačiau kad suvoktume skirtumus, būtina pažvelgti į lengvatinių tarifų taikymo sritis.

Brangūs maisto produktai - mokestis, sumokamas vargšų

Lietuvos vartotojų diskriminavimas akivaizdžiausias tokioje jautrioje srityje kaip maisto produktai. Kiekvienas iš mūsų esame priversti valgyti, tad kuo didesnę dalį atiduodame mokesčio pavidalu nuo perkamo duonos kąsnio, tuo mažiau galime sau leisti savo gaunamas pajamas panaudoti kitose srityse ar išsiveržti iš skurdo rato. Tačiau svarbiausia, kad nesugebėjimas maitintis kokybiškais produktais mažina mūsų šalies gynybines galias, o tai tampa itin aktualu.

Neabejotina lyderė, besirūpinanti savo piliečiais, yra Didžioji Britanija, Airija ir Malta, kur pagrindiniams maisto produktams taikomas 0 proc. PVM tarifas.

Nuo 3 iki 7 proc. PVM tarifas pagrindiniams maisto produktams taikomas Liuksemburge, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Olandijoje.

Nuo 9 iki 14 proc. PVM tarifas pagrindiniams maisto produktams taikomas Rumunijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje.

Vienintelė lyderė, apmokestinanti PVM savo piliečius maisto produktų vartojimo srityje, yra Danija - 25 proc. Tai iš tiesų turtinga šalis. O Lietuva eina iš karto po jos - 21 proc. ir be jokių išimčių ar lengvatų. Negi mūsų ekonomika prilygsta Danijai, o pragyvenimo lygis aukštesnis nei išsivysčiusių ES šalių? Ir nejaugi dėl padidinto PVM maisto produktams išpūstos kainos sąlygos ekonominį Lietuvos klestėjimą?

Pigesnis šildymas ir kiti džiaugsmai Lietuvoje draudžiami?

Panaši situacija daugiau ar mažiau klostosi ir kitose paslaugų ar prekių srityse. Diagnozė kartojasi - akivaizdžiai lankstus PVM tarifų taikymas kitose ES šalyse ir primityviai tiesmukas PVM tarifo didinimas iki 21 proc. Lietuvoje.

Grįžkime prie lengvatinio PVM tarifo už šildymą panaikinimo. Nors tai reikia sieti su tarifais, taikomais ir kitiems produktams, - juk PVM sumokėti skiriama vidutiniškai 1/5 bet kurios parduotuvėje įsigyjamos prekės ar gaunamos paslaugos vertės. Ir jei parduotuvėje jūs galite riboti savo išlaidas, tai ar didėjančios kainos už šildymą mažiau skausmingos?

Europos Komisijos ataskaitoje už praeitus metus Lietuvoje lengvatinis PVM 9 proc. tarifas už šildymą dar rodomas. Ar buvo jis kuo nors išskirtinis tarp kitų ES šalių? Ne. Pavyzdžiui, Prancūzijoje PVM tarifas už šildymą siekia tik 5,5 proc., Vengrijoje - 5 proc.

Šiais metais atsisakydami lengvatinio PVM tarifo už šildymą ir dirbtinai išpūsdami jį iki 21 proc., mes pralenksime ne tik tokias išsivysčiusias šalis kaip Prancūzija (5,5 proc.), Liuksemburgas (14 proc.), Vokietija (19 proc.), Airija (13,5 proc.), bet net ir Latviją (14 proc.).

Prie to reikėtų pridėti tai, kad daugelyje šalių, skirtingai nei Lietuvoje (21 proc.), galioja lengvatiniai PVM tarifai gamtinėms dujoms, elektros energijai ir kitiems energijos produktams nuo 5 iki 15 proc. Akivaizdu, kad civilizuotų šalių kelias ne mums.

Vargu ar tokią padėtį galime vertinti kaip patrauklią konkurencinėje aplinkoje būsimiems investuotojams. O gal Lietuvos gyventojai iš tiesų patys turtingiausi tarp visų ES šalių gyventojų? O gal patys...

O gal dabartinei valdžiai ne itin rūpi Lietuvos ateitis ir tokios „smulkmenos“ kaip liaudies gerovė? Ir tai jiems atleidžiama dėl propagandos apie piliečių „lygiateisiškumą“.