1 nuotr.Į Lietuvos socialdemokratų partiją grįžtantis 83 metų Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, filosofas, profesorius Bronislovas Genzelis sako didžiausias viltis dedantis į šalies politikoje dirbančius jaunus žmones ir teigia tikįs, kad ir pats dar gali būti naudingas šaliai savo patirtimi.
Vasario 16-ąją, kai visa Lietuva minės valstybės atkūrimo 100-metį, B.Genzeliui sukaks 84-eri. B. Genzelis prisimena, kad, Lietuvai dar nešant sovietinės priespaudos jungą, vasario 16-ąją ir jis pats, ir pasveikinti atvykę bendraminčiai visuomet tyliai sugiedodavo ir „Tautišką giesmę“. „Šiemet vasario 16-ąją minėsiu Signatarų namuose kartu su signatarais“, - „Vakaro žinioms“ sakė B.Genzelis.
Maždaug prieš dešimtmetį iš Socialdemokratų partijos pasitraukęs B.Genzelis aktyvioje politikoje visą šį laiką nedalyvavo - stebėjo ją iš šalies. „Viena pagrindinių mano pasitraukimo priežasčių buvo ta, kad sulaukiau nepasitenkinimo už tuomečių partijos vadovų kritiką, - prisiminė profesorius. - Mano apsisprendimą trauktis lėmė ir tuo metu vykdyta kultūros politika, be kurios egzistuoti negali nė viena šalis. Kultūra, kaip ir XIX amžiuje, atsidūrė privačių žmonių rankose, valstybei ji tapo visiškai nesvarbi. Kai Roma Žakaitienė buvo paskirta kultūros, o vėliau - ir švietimo ir mokslo ministre, prasidėjo kultūros žlugdymas, žymių žmonių, tokių kaip šviesaus atminimo maestro Saulius Sondeckis, išstūmimas.“
Kokių spragų B.Genzelis mato šių dienų politikoje, kokių darbų, profesoriaus nuomone, pirmiausia reikėtų griebtis? Patyrusio politikos vilko įsitikinimu, pirmiausia kiekviena partija privalo vykdyti savo programą. „Ir nė vienoje partijoje - ar socialdemokratų, ar kitose - viršūnės negali mėginti primesti savo nuomonę kitiems partijos nariams, - įsitikinęs B.Genzelis. - Daroma apklausa, ar eiti į koaliciją, ar ne, ir tokiu būdu padaryta apklausa, mano įsitikinimu, yra aiškus žingsnis į demokratiją. Ir visiškai nepriimtini man atrodo tokie dalykai, kai dalis partijos narių nepaklūsta ir siekia išlaikyti savo postus bet kokia kaina.“
Pats B.Genzelis prisipažįsta, kad aktyvų jo dalyvavimą politikoje jau riboja ir amžius, tačiau, profesoriaus įsitikinimu, niekas jam nesutrukdys pasidalyti savo pastebėjimais ir patarimais su jaunimu.
B.Genzelis sako, kad jo sugrįžimui į socialdemokratų gretas įtakos turėjo ir praėjusių metų pabaigoje įvykęs partijos atsinaujinimas, kai partiją paliko du buvę LS DP pirmininkai ir ekspremjerai Algirdas Butkevičius ir Gediminas Kirkilas, kiti didelę įtaką partijoje turėję veikėjai. „Aš galvoju, kad tai buvo partijos apsivalymas, - įsitikinęs B.Genzelis. - G.Kirkilas, mano nuomone, visuomet vadovavosi ungurio politika - žiūrėjo, kaip ir kur geriau įlįsti. Nemanau, kad tokie asmenys galėjo būti naudingi partijai. Tik dėl to ir grįžau į partiją, kad jų čia nebėra. Tiek G.Kirkilo, tiek konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybes vertinu kaip pačias juodžiausias vyriausybes Lietuvos istorijoje - joms neegzistavo nei tauta, nei kultūra.“ Profesorius tikisi, kad atsinaujinusi Socialdemokratų partija pajėgi ištaisyti buvusių pirmtakų padarytas klaidas.
Kartu su B.Genzeliu į Lietuvos socialdemokratų partiją įstojo ir signataro žmona gydytoja Mėnulė Muldarytė-Genzelė, anksčiau nepriklausiusi jokioms partijoms. Kuris kurį atsiviliojo į tą pačią partiją? B.Genzelis sako besilaikantis pozicijos, kad šeima turi būti vientisas darinys tiek asmeniniame gyvenime, tiek politikoje. „Džiugu, kad žmona mano apsisprendimą grįžti į partiją palaikė ir savo pavyzdžiu“, - sakė B.Genzelis „Vakaro žinioms“. Į Socialdemokratų partiją šiomis dienomis grįžo ir 67 metų Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Jonas Pangonis, kuris iš partijos buvo pasitraukęs, kai pradėjo eiti vadovaujamas pareigas Lietuvos muitinėje.
