respublika.lt

Kultūros istorikė prof. Rasa Čepaitienė: Kaltė ir įniršis

(0)
Publikuota: 2020 rugpjūčio 06 07:00:38, Prof. Rasa ČEPAITIENĖ, kultūros istorikė
×
nuotr. 8 nuotr.
Jono Noreikos paminklinės lentos nuėmimas sukėlė nepasitenkinimą visuomenėje, tai rodo, kad lietuviai dar atskiria, kai jiems primetama perrašyta istorija. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Tebesitęsiant kaltinimams Lietuvai ir lietuviams sistemingu holokausto pateisinimu ir vieną po kito vis traukiant iš skrynios fantomines „laisvės kovotojų - pabaisų žydšaudžių“ iškamšas, panagrinėkime šį reiškinį iš propagandos teorijos perspektyvos.

 

Efektyvi bei paveiki propaganda nėra vien melas ir išsigalvojimai, ji remiasi ir kai kuriais tikrovės faktais, juos pritaikydama bei pateikdama sau naudingoje šviesoje, siekdama labiau įtikinti bei poveikiui sustiprinti.

Specialistai propagandos mechanizmą dalina į kelis etapus. Tai:

1) faktų atranka, kai paimami tik reikalingi faktai, visi kiti, ypač šiems prieštaraujantys, tačiau ignoruojami ar neigiami. Pavyzdžiui, „J.Noreika pasirašė dokumentus dėl žydų geto steigimo, vadinasi, jis yra karo nusikaltėlis, o ne joks didvyris“. „J.Noreika tarpukariu parašė antisemitinę brošiūrą, o tai reiškia, kad jis jau tada buvo nacis ir fašistas“. Ignoruojami pirmoji sovietų okupacija, dalies Lietuvos žydų kolaboravimas su sovietais, okupacinis nacių režimas, žydų gelbėtojai, Noreikos antinacinė veikla, įkalinimas Štuthofe, sušaudymas NKVD rūsyje. Tas pats atliekama ir su K.Škirpa, skelbiant, kad jis buvo nacis ir antisemitas ir ignoruojant daugelį tam prieštaraujančių faktų;

2) konteksto pakeitimas, dekontekstualizacija. Pavyzdžiui, „Birželio sukilimas buvo ne kova prieš okupacinę sovietų valdžią, ne nepriklausomybės atkūrimo siekis pasinaudojus prasidėjusiu karu, o tik noras susidoroti su bendrapiliečiais žydais“. Čia nekeliami klausimai - kodėl? Ar tai tiesa?

3) naujo konteksto suteikimas, rekontekstualizacija. Pavyzdžiui, „Pokario partizanai buvo ne laisvės kovotojai, siekę atkurti Lietuvos Respubliką, o tik nuo teisingos ir teisėtos bausmės besislapstantys žydų turto grobikai ir žydšaudžiai“ (R.Vanagaitė). „Partizanai buvo tiesiog nežinoję, ko nori nevykėliai, kovoję beprasmišką ir iš esmės brolžudišką karą“ (M.Ivaškevičius). (Jei propagandinis pranešimas įvelkamas į literatūrinio kūrinio rūbą, taip jį užkamufliuojant, jis gi nenustoja būti propagandiniu pranešimu, tiesa?). Arba: „Lietuviai nepripažįsta savo kolektyvinės kaltės dėl holokausto, nes jiems gėda, jie stengiasi ignoruoti akivaizdžius faktus, jie pateisina karo nusikaltėlius ar net verčia juos didvyriais - suprask, šlykštu ir pasibaisėtina“;

4) vietoj faktų pateikiamos nuomonės. Pavyzdžiui, „J.Lukša-Daumantas buvo karo nusikaltėlis“ (F.Kuklianski. Šiam teiginiui pagrįsti ponia sovietinė tardytoja ir dabartinė advokatė atsisako pateikti bet kokius įrodymus, nes tai esą ne jos, o istorikų darbas. Istorikai savo darbą, beje, šiuo atveju, ir ne tik, jau yra padarę. Ne, nebuvo.)

Nepaprastai svarbu, kad šiuos pranešimus platina būtent „mūsiškiai“, patys lietuviai arba Lietuvos piliečiai. Ne mažiau svarbu, kad tai daro intelektualinio darbo atstovai, rašytojai ar žurnalistai, nes paprastai jie yra publikos mėgstami ir atrodantys patikimi, nesuinteresuoti asmenys. Tuomet kova su jų skleidžiamu melu bei šmeižtais gali būti parankiai pateikta ir kaip susidorojimas su žodžio laisve, kitaminčių ar nepatogios tiesos skleidėjų persekiojimas.

Propaganda, apginkluota naujausiais kognityvinių, neuromokslų pasiekimais, labai subtiliai ir efektyviai dirba su emocijomis. Džiaugsmas, baimė, pyktis, depresija - štai jos manipuliacijų pagrindinis arsenalas. Mūsų nagrinėjamu atveju daugiausia pasitelkiamas pyktis. Apkaltink kurį nors iš žymesnių partizanų (o jų vadinamajame „Melamedo sąraše“ iš viso apie 5000 pavardžių, išties platus pasirinkimas, ilgam užteks) žydšaudyste, sukelk lietuvių pasipiktinimą, paskui, pageidautina tarptautinei auditorijai, teisuoliškai dūsauk ir apgailestauk, kad šios rambios tautos perauklėti neįmanoma... Pastaroji, žinoma, pasibaisės šitais klaikiais „holokausto neigėjais“ (Vakaruose), „prigimtiniais fašistais“ (Rytuose), „amžinais ir nepataisomais antisemitais“ (Izraelyje). Pyktis, pyktis, pyktis. O jį jau galima nukreipti reikiama linkme, argi ne?

Dar viena propagandinė manipuliacija - kolektyvinės kaltės primetimas. „Visi visų kartų lietuviai, įskaitant gimusius po karo, yra ir amžinai bus kalti dėl žydų tragedijos Lietuvoje“. Užsienio auditorijai Vanagaitė prisistato kaip ant savo gležnų pečių užsiverčianti šios neįvykusios visuotinės atgailos naštą: „Mes, lietuviai, esame kalti, visi iki vieno“, - grąžo rankas ji. „Mes turime atgailauti, visi iki vieno“, - skelbia ji visose auditorijose ir nuo visų stogų.

Koks viso šito tikslas? Kam tai naudinga? Aišku, galima numanyti. Diskredituok lietuvių antinacinį ir antisovietinį pasipriešinimą ir palauši bet kokio pasipriešinimo dvasią ateityje. Hibridinio karo tikslas - nugalėti priešininką dar ginklams neiššovus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s