respublika.lt

Kam užsieniečiams lietuvių kalba? (25)

2020 sausio 21 07:00:46
Edita SIAVRIS

Kitakalbiams Lietuvoje ir užsienyje lietuvių kalbą dėstanti VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma LEONAVIČIENĖ sako, jog nėra nieko gražiau, kai užsienio piliečiai randa savo šaknis Lietuvoje, tyrinėja mūsų unikalią kalbą ir ja žavisi.

×
nuotr. 5 nuotr.
Kitakalbių dėstytoja Vilma Leonavičienė sako, kad įvairioms tautoms mokantis lietuvių kalbos ir kultūros tarp žmonių išnyksta politiniai nusistatymai. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

- Kaip užsieniečius pradėjote mokyti lietuvių kalbos?

- Po Nepriklausomybės atgavimo į Lietuvą pradėjo atvažiuoti pirmieji užsieniečiai, taigi įsitraukiau į jų mokymą. Prieš 18 metų tuometiniame universitete įsteigėme Lietuvių kalbos ir kultūros centrą, kuriam ir vadovavau. Mano pirmasis projektas buvo su Čečėnijos studentais, kurie nukentėjo karo metu, Lietuvos Vyriausybė juos rėmė. Tada Vilniaus universitetas priėmė 12 studentų, ir mes tiek pat priėmėme, metus juos mokėme lietuvių kalbos. Tuo laiku aktyviausios buvo „Erasmus“ programos, aš tapau šios programos ambasadore Lietuvoje. Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo lituanistikos politiką, baltistikos plėtrą. Man, lituanistei, tai tapo labai įdomu. Pradėjome steigti įvairius centrus ir ne tik Europoje. Pradžioje teko dirbti Vroclave, Lenkijoje, paskui dirbau Kazachstane, Centrinėje Amerikoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Šiuo metu aktyviai bendradarbiaujame su Ukraina. Prieš Naujuosius metus su VDU rektoriumi nuvykome į Kijevą, ten pavyko atidaryti Baltistikos centrą.

- Dėl kokių priežasčių užsienio studentai atvyksta mokytis lietuvių?

- Yra žmonės, atvykstantys ieškoti savo tapatybės. Šįmet yra tokių žmonių iš Brazilijos, Jakutijos, Sibiro. Tai žmonės iš tolimiausių vietų, į kurias buvo ištremti jų seneliai arba emigravo pirmoji karta. Atvyksta mokytis pas mus jau subrendę žmonės, maždaug 40 metų, daug keliavę, matę ir pajautę tapatybės taško trūkumą. Mokosi ir labai jauni, 18 metų. Tėvai išsiunčia vaikus ir sako: „važiuok, išmok lietuvių kalbą“.

Šie žmonės dažniausiai važiuoja į Suvalkiją, kurioje ir buvo nubuožinti ūkininkai, važiuoja į Alytų, Kauną, Marijampolę, Druskininkus, ieško savo giminaičių, o sunku susikalbėti, nes tie giminės nekalba kita kalba, tik lietuviškai. Mes jiems pagelbėjame.

Dirbant tokį darbą labai sujautrėji, norisi visiems padėti. Čia mano bažnyčia, Komunija ir mano sakramentai. Tai labai išvalo. Aš iš savo veiklos pasikraunu energijos, gerumo, neišklystu iš meilės Lietuvai.

- Su kuo užsieniečiams asocijuojasi Lietuva?


- Atlikome apklausą, pirmas jiems šaunantis į galvą žodis išgirdus „Lietuva“, yra „laisvė“. Jiems labai įdomu, kaip mes išsikovojome laisvę. Esame šalis, kuri visada kovojo už laisvę. Mūsų kultūra, literatūra yra apie laisvę.

Yra studentų, kurie pas mus užklysta iš smalsumo, pavyzdžiui, savo universitete pamato, kad Lietuvoje rengiami lietuvių kalbos ir kultūros kursai. Jaunas žmogus pasako - važiuoju! Taip pas mus iš Japonijos atvažiavo Aja, ji buvo susikausčiusi, išsigandusi, paskui išlaisvėjo, sustiprėjo. Iš santūrios mergaitės Aja tapo kuriančiu, rašančiu, verčiančiu iš lietuvių kalbos vaikų literatūrą į japonų. Grįžusi iš Lietuvos į Japoniją universitete pradėjo mokyti lietuvių kitus, nors negauna jokio atlygio.

Pernai buvo Ilė iš Indonezijos, nuostabaus grožio mergina.

Ji taip pamilo Lietuvą, surado net detalių, ko net mes nežinojome apie Lietuvą. Ji grįžo į savo universitetą ir man siunčia nuotraukas, kaip sėdi moteriškame universitete dar 6 merginos ir mokosi lietuvių kalbos.

Kursai kaip kokia psichoterapija, juk susirenka žmonės iš 15-os, o vasarą gali ir iš 35 šalių atvykti. Didžiulė reklama Lietuvai, tie žmonės išvažiuoja labai pozityvūs, sako, kad lietuvių kalba yra nuostabi. Dingsta politiniai nesusipratimai, žmones sujungia žmogiškosios vertybės. Pernai skaičiavome, kad per visą laiką jau esame išmokę daugiau nei 3400 studentų.

- Visi nori mokytis anglų, prancūzų, vokiečių, nes šias kalbas lengviau pritaikyti praktikoje. Kodėl žmonės mokosi lietuvių, kai nėra lietuviškų šaknų?

- Pirma grupė - mūsų valstybės remiami studentai, pavyzdžiui, dabar turime ukrainiečių grupę ir iš Sakartvelo, jie gauna stipendiją. Tai jiems finansinė motyvacija, be to, čia jiems gyventi ekonomiškai palanku. Didžiausia grupė atvykusiųjų yra iš Ukrainos, nes ten vyksta politiniai, ekonominiai neramumai. Ukrainiečiai suinteresuoti studijuoti lietuvių kalbą, kad paskui galėtų pas mus integruotis.

Yra žmonės, kurie čia atvyko dėl meilės, susituokę su lietuviais.

Yra verslo žmonės, kurie steigia Lietuvoje verslą ir jiems reikia išmokti lietuvių kalbą.

Tačiau yra grupė žmonių, kuriems lietuvių kalba yra unikali, juk tai seniausia indoeuropiečių kalba. Tie žmonės tyrinėja mūsų kalbą. Yra keturi mokslininkai, kurie apsigynė disertacijas, susijusias su Lietuvos kultūra. Jiems Lietuva įdomi dėl savo istorinės patirties.

- Gyvename globaliame pasaulyje, tačiau žmonės nuolat ieškos savo šaknų.


- Mano studentės brazilės Sandros pavyzdys rodo, kad šaknys - labai svarbu. Moteris išėjo į pensiją ir sau pažadėjo, kad būtinai atvažiuos į Lietuvą ir būtinai pamatys savo senelių žemę. Jai labai svarbu išmokti lietuviškai, kad ji galėtų perskaityti pasakas, padavimus, istorijas. Ji dabar savo gyvenimą pašventė šiam kilniam tikslui.

Tapatybės klausimas yra labai svarbus. Kai save atrandi, ateina palengvėjimas.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SALVĖS: patrankų salvėmis visoje Jungtinėje Karalystėje šeštadienį pagerbtas miręs karalienės Elžbietos II vyras princas Philipas.
  • MUITAI: Europos Sąjunga (ES) siekia sumažinti įtampą ginče dėl muitų tarp JAV ir Europos ir pasiūlė šešiems mėnesiams stabdyti visų abipusių muitų taikymą.
  • VAKARĖLIS: šeštadienio naktį Vilniuje policijai pranešta apie vykstantį triukšmingą vakarėlį. Jame linksminosi daugybė studentų.
  • GALIMA PATIEMS: nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad kiekvienas žmogus, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, gali prisidėti prie viruso plitimo sustabdymo užpildydamas anketą, kurią galima rasti pagal šią nuorodą atvejis.nvsc.lt. - kuo greičiau žmogus pateiks epidemiologinę informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės.
  • VIRŠ BALTIJOS: Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio pilotavimo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją, kuri padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos kontrolę ir taršos prevenciją.
  • ATRADIMAS: Egipto archeologai teigia atkasę didžiausią iki šiol Egipte atrastą 3000 metų senovės miestą, gyvavusį valdant faraonui Amenhotepui III, sakė egiptologas Sahi Hawassas.

  • IDĖJA: Lietuvos kultūros politikos institutas pritaria idėjai pastatyti paminklą Justinui Marcinkevičiui ir siūlo, kad geriausia vieta statybai būtų Odminių skveras Vilniuje.

  • PAVOJINGA: Karibų jūros rytinėje dalyje esančioje Sent Vinsento saloje paskelbtas nurodymas evakuotis kai kuriems gyventojams, nes greitu metu gali išsiveržti Sufriero ugnikalnis, kuris stūkso už 20 km nuo salos sostinės Kingstauno.
  • AUKŠTAI: penktadienį į Tarptautinę kosmoso stotį iš Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo išskris trys astronautai - nešančioji raketa „Sojuz 2.1a“ turėtų pakilti 7 val. 42 min. Grinvičo (9 val. 42 min. Lietuvos) laiku.
  • KELIUOSE: Anykščių ir Ignalinos rajonuose valstybinės reikšmės keliai vietomis slidūs dėl ant kelių dangų susiformavusio plikledžio, slidžius kelių ruožus barsto AB „Kelių priežiūra“, o likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, vietomis drėgnos.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar sutinkate, kad Lietuvoje turėtų nedelsiant atsirasti imuniteto pasai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už ką balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Ruoškitės: valdžia perka informaciją apie COVID-19. Gąsdinimų bus daug
4. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
5. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
6. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
7. Olava STRIKULIENĖ: Konservatoriai rezga pokyčius rinkimuose
8. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
9. Teisininkas Dominykas Vanhara: trys pandemijos valdymo klaidos
10. Olava STRIKULIENĖ: Mes buvome teisūs, o „delfiukai“ ir „15minučiai“ vėl apsikvailino!
11. Manifestas prieš politinį korektiškumą
12. Dvejopi standartai jau įgriso
13. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
14. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
15. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
16. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
17. Gintaras FURMANAVIČIUS: nuo komunistų „Tiesos" iki sorososų „Melagienos"
18. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
19. „Tokius reikėtų šaudyti“ Kaip skambų posakį atskirti nuo grasinimo?
20. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
21. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
23. Tapinas VS Pukelis (1)
24. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
25. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +6 C

+5 +9 C

 

+2 +9 C

+11 +17 C

+4 +15 C

 

+5 +7 C

0-5 m/s

0-6 m/s

 

0-6 m/s

       

Nuorodos