respublika.lt
 

Istorijos ratas sukasi, o klaidos kartojasi (50)

2019 rugsėjo mėn. 09 d. 08:48:43
Gediminas JAKAVONIS

Kai kas nors paklausia apie didžiausius nuostolius Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei atnešusį pralaimėjimą, daugelis įvardija 1399 metais Vytauto pralaimėjimą totoriams Vorsklos mūšyje. Tik labai patyrę istorikai pagalvoję atsako, kad tai turėtų būti 1700 m. įvykęs, mažai kam žinomas Valkininkų mūšis.

×
nuotr. 1 nuotr.
Įtakingiausi konservatorių „viršūnėlės“ ir jų tarnų įvaizdžio formuotojai Edmundas Jakilaitis, Andrius Tapinas, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Irmanto Sidarevičiaus, Stasio Žumbio nuotr.

 

Tai kas gi ten atsitiko? LDK buvo įsigalėjusi Sapiegų giminė, kuri valdė šalį turėdama savo rankose valdžią, kariuomenę, valstybės iždą. Sapiegos nesiskaitė su niekuo, net bažnytine valdžia su Vilniaus vyskupu jiems nieko nereiškė. Šalyje augo įtampa ir visuotinis nepasitenkinimas, kuris po šešerių metų kovos pasiekė apogėjų, kai susivieniję LDK didžiūnai ir bajorai, vadovaujami Oginskių, sutriuškino Sapiegas mūšyje Lieponių kaimo laukuose ties Valkininkais.

Tai buvo laikotarpis, kai tarpusavyje konfrontavo kaimynai - Rusija su Švedija, o mes sugebėjome išsižudyti pilietiniame kare, mūšyje, kuriame kovėsi apie 20 tūkstančių rinktinių karių, bajorų ir didikų.

Tai ko stebėtis, kad nepraėjus ir šimtui metų be jokio mūšio LDK buvo išsidalinta kaimyninių valstybių ir nustojo egzistavusi.

Labai gerbiu tarpukario Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, tačiau jo ir jo aplinkos padarytos klaidos socialinėje srityje privedė prie to, kad 1940 m. mūsų valstybę okupuojant sovietams nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Nusivylę to meto savo elitu ir patikėję Kremliaus pažadais, lietuviai negynė savo Tėvynės.

Mano tėviškėje gyvenęs ir daug valdžių pergyvenęs dėdė Pranas sakydavo: „Kaime, kur gyvena du banditai, visada yra gyventi geriau negu kaime, kur gyvena vienas. Tarp jų tu gali „žaisti“, t.y. vienam apskųsti už skriaudas kitą, tegul pešasi tarpusavyje. Bet kai lieka toks vienas, jau nėra kur dėtis ir kam pasiskųsti - bėda!“.

Kažkada pro ausis praleisdavau ir nesusimąstydavau, apie ką ir kam savo kaimišką išmintį taikė dėdė Pranas. Dabar, beveik trisdešimt metų gyvendamas nepriklausomoje demokratinėje valstybėje, galvoju, kad šie žodžiai tinka mums. Politinės kovos metodai yra daug rafinuotesni, bet noras vienam įsigalėti valdžioje niekur nedingo. Priešprieša tarp viršuje įsitvirtinusio dabartinio Tautos patriarcho partijos su buvusia prezidente tandemo ir visų likusiųjų ypač augo pastaraisiais metais. Jei anksčiau tarpusavyje konkuravo Tėvynės sąjunga su socialdemokratais, tai dabar vienvaldžiais politinių reitingų ir įtakos lyderiais visada yra „landsberginiai“. Dabartinis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas greičiau primena pastariesiems Tėvynės sąjungos atsiųstą „Trojos arklį“ nei rimtą partijos vadovą. Valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio tėvas sukūrė Naisių imperiją, iš pastarojo paveldėjo ne išmintį, o tik ambicijas ir visiems aišku, kad „kalifas valandai“ valstybėje padėties tikrai nevaldo. Nevaldo dabar, būdamas valdančiosios partijos lyderiu, ir tikrai nevaldys po 2020-ųjų, kai, geriausiu atveju, bus vienas iš opozicijos „mažių“.

Tad grįžkim prie vienose rankose sukoncentruotos, nekontroliuojamos valdžios, kuri ir po prezidento Gitano Nausėdos išrinkimo faktiškai lieka Tėvynės Sąjungos viršūnėlių rankose.

Pirmiausia žvilgtelėkime į įtakingiausiųjų šalies žiniasklaidos veikėjų trejetuką - Edmundas Jakilaitis, Andrius Tapinas, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Parodykit jame nors vieną konservatorių partijos priešą. Pravartu prisiminti, kad seniai esame įvaizdžio formavimo arba pijaro specialistų kuriamos valstybės piliečiai. O šioje srityje visuomet lyderiai yra Tėvynės sąjungai vadovaujančios giminės atstovai. Ne veltui egzistuoja posakis: „kas, kad šiandien laimėjai mūšį, jei vakar susipykai su metraštininku“. Jau seniai savo Tautoje turime tik vieną „rezistentą Nr.1“, tik vieną Sąjūdžio kūrėją, tik vieną Baltijos kelio organizatorių, Nepriklausomybės atkūrėją ir Sausio 13-osios didvyrį. Bet nieko amžino nėra. Net politikos elitą aptarnaujantys plunksnos broliai supranta, kad, įvykus kažkokiam sukrėtimui TS, net Austėja Landsbergienė tvarkytųsi geriau nei patriarcho anūkas.

Tad dabar visi kažko laukia. Jau esu rašęs, kad būti vienvaldžiu reikalingi dideli pinigai, kuriuos, mano manymu, iki šiol uždirbdavo toks visų sričių specialistas Rokas Masiulis ir Co. Įvairių politinių apklausų reitingų lyderis buvo tolimas nuo to mito, kurį jam kūrė įvaizdžio specialistai. Nežinau, kiek šis žmogus turėjo Dievo duoto talento ar mokėjo pijaro specialistams už konsultacijas, tačiau visuomenėje sudarydavo kiekvienos srities išmanytojo įvaizdį. Tik, jei pasidomėdavai giliau, suprasdavai, kad jo žodžiai ir darbai skyrėsi kaip diena nuo nakties. Užtenka vien jo paskutiniųjų metų vadovavimo Susisiekimo ministerijai.

Atleisti specialistai „Lietuvos geležinkeliuose“, kurie buvo pripažinti geriausiais Europoje, atleistas iki šiol gerai tvarkęsis Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus. Automobilių kelių direkcijoje specialistai susiėmę už galvų - iki šiol pagrindinėje šalies autostradoje Vilnius-Klaipėda atsirado provėžos, o regioniniuose keliuose paskutiniais metais nebuvo atliekami juodųjų paviršių dangos plutos tvarkymo darbai. Susisiekimo sistema inertiška. Jau dabar mums gresia katastrofa. Seniau savo keliais, jų tvarkymu lenkėme lenkus, latvius. Dabar atsiliekame ir atitaisyti padėčiai reikės mažiausiai penkerių metų. Už tai, nedarydamas kasmetinių profilaktinių darbų, R.Masiulis rodydavo puikius finansinius savo veiklos rezultatus.

Visi, nors kiek nusimanantys ekonomikoje, supranta, kad artėja pasaulinė ekonominė krizė. Per krizes išlieka tie, kurie vadovaujasi ne pijaro sukurtais stabais, o specialistais. Tik juos R.Masiulis seniai išvaikė. Ir čia man dėl savo valstybės ateities darosi visai nejuokinga.

Žinot anekdotą, kodėl Lietuvoje nebūna tarnybinių romanų? Todėl, kad valstybės tarnyboje dirba vien giminės. Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Svarbiausius postus, pradedant mano gimtosios Varėnos savivaldybe ir baigiant pagrindinius finansinius srautus valdančiomis valstybinėmis įmonėmis, užima giminės, artimieji ir partiečiai. Aš galiu būti savo srities specialistas, savo šalies patriotas, bet kai mane iš darbo atleidžia koks nors artimas „imperatorius“ giminaitis, man lieka „balsuoti kojomis“, t.y. emigruoti.

Kažkada, Antrojo pasaulinio karo metų pabaigoje, britų žvalgyba pagrobė Vokietijos karinės pramonės vadovą. Juos domino, kodėl nuolat bombarduojant priešo karinius objektus, šiam nepritrūksta nei šaudmenų, nei amunicijos. Atsakymas buvo paprastas. Vokietis, gavęs įgaliojimus, visą gamybą perkėlė po žeme, o vietoj partinių vadovų gamybai vadovauti paskyrė specialistus. R.Masiulis, kuriam narystė „Opus Dei“ tikriausiai rūpi labiau nei Lietuvai, artėjant krizei elgiasi atvirkščiai. Net paskutinę savo darbo ministerijoje savaitę vyko intensyvus savųjų įdarbinimas ministerijai pavaldžiose įmonėse. Nieko nuostabaus - turėjo į ką lygiuotis. Buvusi prezidentė D. Grybauskaitė paskutinėmis darbo dienomis taip pat visus saviškius siuntė į šiltas ambasadas užsieniuose...

Istorija niekada nesibaigia su pabaigtu skaityti paskutiniu jos vadovėlio puslapiu. Visi mes šiandien esame istorijos dalyviai arba liudininkai. Liudininkai to, kaip vėl valdžia koncentruojama vienose rankose, kas visuomet Lietuvai būdavo pražūtinga. Jei perlenksi lazdą, ji visuomet tau trenks kitu galu. Rusai turi posakį - „Žadnost frajera sgubila“ (save įsimylėjusį pasipūtėlį pražudė gobšumas). Na, pasipūtėlių, savimylų negaila. Gaila Lietuvos.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (50)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PIRMAUJA: Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras ketvirtadienį pareiškė, kad šalis pagal gaunamų prieglobsčio prašymų skaičių pirmauja Europoje, praneša AFP.
  • PIRMININKAS: ŽŪM praneša, kad naujai vienerių metų kadencijai Pieno tarybos (PT) pirmininku rotacijos principu išrinktas perdirbėjų atstovas – „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Gintaras Bertašius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikia kiekvienus metus dedikuoti įžymiems žmonėms, įvykiams?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

-1 -3 C

 

-3  -5 C

+2 +3 C

-1 -2 C

 

-1 C

6-7 m/s

6 m/s

 

5 m/s