7 nuotr.Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Infekcinių ligų centrą, kuriame gydomi COVID-19 sergantys ligoniai, žmonės praminė reaktoriumi. Jam vadovaujanti profesorė Ligita Jančorienė sako, jog tiesiog dirba savo darbą ir nesijaučia jokia heroje. O paklausta apie artėjančią Motinos dieną ir gėlių - virtualių ar tikrų - pasirinkimą, primena Nemenčinės precedentą.
- Gydote COVID-19 infekcija sergančius ligonius. Ar jums pačiai nebaisu užsikrėsti? Suprantama, yra apsauginės priemonės ir visa kita, bet ar nekyla baimė? - „Vakaro žinios“ paklausė Infekcinių ligų centro vadovės, profesorės Ligitos JANČORIENĖS.
- Mes visi suprantame apie galimą oro lašeliniu keliu plintančios infekcijos riziką, tačiau paniškos baimės tikrai nejaučiame. Infekcinių ligų gydytojų (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų) Lietuvoje yra nedaug, apie 60-70 aktyviai dirbančių. Savo darbe mes pripratę laikytis asmens apsaugos taisyklių, o protrūkiams ar epidemijoms, darbui ekstremaliomis sąlygomis ruošiamės iš anksto.
Ir asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas mums yra gerai pažįstamas ir įprastas. Todėl infekcinių ligų gydytojų bendruomenė jaučiasi pasiruošusi ir nedramatizuoja pandeminės situacijos. Savo kasdieniniame gyvenime mes dėvime visas reikiamas asmenines apsaugos priemones, kurios turi būti naudojamos esant atitinkamai rizikai. Net ir ten, kur yra vadinamoji „žalioji“, arba saugi zona, be medicininių kaukių šiuo pandeminiu periodu nevaikštome, nes turime stipriai išugdytą budrumo jausmą.
Žymiai labiau panikuoja tie, kurie yra už mūsų darbo aplinkos ribų. Galbūt jie įsivaizduoja viską kitaip. Bet negaliu paneigti - tikrai naujoji koronavirusinė infekcija gali sukelti sunkų kvėpavimo sistemos sutrikimą. Užsikrėtusieji, ypač asmenys, turintys lydinčių ligų, vyresnio amžiaus tikrai serga sunkiai, jiems reikia pagalbos. Tokie pacientai turi būti hospitalizuojami, įvertinama jų sveikatos būklė, atliekami tyrimai, daugumai jų reikia deguonies, kito palaikomojo gydymo, slaugos. Ypač sunkiai sergančius ligonius tenka gydyti reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, gelbstint jų gyvybę intubuoti, užtikrinti ilgalaikę mechaninę plaučių ventiliaciją.
- Žmonės žavisi jūsų pasišventimu darbui. Kas jus motyvuoja? Ar esate sau atsakiusi, kodėl tai darote?
- Nesame jokie herojai, dirbame savo darbą. Tiesiog situacija pasikeitusi, liga nauja, nepažįstama, darbo pobūdis pasikeitęs, tad jaučiu stiprų atsakomybės jausmą už žmones, kurie kartu dirba. Norisi, kad viskas klostytųsi gerai, kad susitvarkytume tinkamai darbo sąlygas, kad pacientams būtų padaryta viskas, kas priklauso, kad išmoktume geriau infekciją atpažinti, ją valdyti. Bet kokią sritį paėmus, nieko neįmanoma pasiekti be pastangų - visur turi daug dirbti. Kadangi darbas ekstremalioje situacijoje nebuvo įprastas, tiesiog visiems mums reikėjo įdėti žymiai daugiau pastangų ir skirti daugiau laiko.
- Esate iš medikų giminės. Kaip nusprendėte tapti medike ir dar tokios srities?
- Kadangi augau medikų apsuptyje, kitų pasirinkimų ir nesvarsčiau. Vienintelė specialybė, kurią įsivaizdavau - gydytojo. Mano senelis buvo terapeutas, močiutė - odontologė, mama - psichiatrė, mano dukra taip pat pasirinko mediciną - tapo radiologe. Tad keturios kartos mūsų šeimoje yra gydytojai.
- Artėja Motinos diena. Kokia ji bus jums?
- Turiu dvi dukras, anūkų, bet dabar, kol yra infekcijos rizika, mes negalime susitikti, nuo pat protrūkio pradžios bendraujame tik nuotoliniu būdu. Kadangi kiekvieną dieną dirbame COVID padalinyje, turime sąlytį su užsikrėtusiais pacientais, mums galioja karantino taisyklės.
- Ką patarsite visuomenei? Dar susilaikyti nuo susitikimų? Ar jau galime mamoms puokštę gėlių nunešti?
- Nepasakysiu nieko naujo, kas jau pasakyta. Didžiausia rizika sunkiai sirgti yra vyresniems žmonėms, tad jei tėvai yra vyresni, jei jiems daugiau kaip 60 metų, jei jie turi lydinčių susirgimų, tokių kaip cukrinis diabetas, padidintas kraujospūdis ar lėtinės plaučių ligos, jiems sunkios COVID infekcijos rizika yra pati didžiausia. Turime precedentą. Kai COVID-19 protrūkis įvyko Nemenčinės siuvykloje, į ligoninę pakliuvo siuvėjų artimieji - tėvai, mamos.
