Gyventojai sukūrė, o atiduos verslui

Nadruvos parką patys gyventojai sukūrė po čia vykusių statybų. 3,77 ha ploto parkas traukia investitorių akį ne pirmą kartą. Mat Nacionalinė žemės tarnyba 2006 m. parke esančius sklypus grąžino savininkams. Parką prižiūrinti bendrija „Saleks“, jau anksčiau patyrusi ne vieną savininkų spaudimą, perėjo teismų maratoną ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetęs savininkų skundą pabrėžė, kad ši teritorija, kurioje įkurtas parkas, priklauso valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinamas natūra.

Neseniai gyventojai išgirdo pareiškimus, kad greitai parkas bus aptvertas ir čia prasidės daugiabučių statybos. Norėdami užkirsti kelią tokiems projektams, penktadienį gyventojai rinkosi parke ir siekė atkreipti atsakingų institucijų dėmesį.

- Nadruvos parką gyventojai sukūrė, galima sakyti, savo rankomis? - „Vakaro žinios“ paklausė renginio vedėjos, Pilaitės gyventojos Dalios TARAILIENĖS.

- Parkas yra dauboje, kuri jau seniai buvo numatyta kaip žalioji zona. Kai vyko šios dalies kvartalo statyba, čia buvo likę statybinės šiukšlės ir netvarka. Šio rajono gyventojai patys išvalė šį šiukšlyną. Šiek tiek medžių ir krūmų čia jau buvo. Taip pat buvo parengtas architektūrinis apželdinimo projektas. Kad visi medžiai ir krūmai prigytų, kiekvieną jų reikėjo laistyti, prižiūrėti, puoselėti. Gyventojai daug metų visa tai prižiūrėjo, savivaldybė įrengė vaikų žaidimų aikštelę. Buvo pastatyti futbolo vartai, čia vyksta net ir varžybos. Bendruomenė čia rengia įvairiausius renginius, susibūrimus, teatro pasirodymus. Pavieniai gyventojai ilsisi, švenčia asmenines šventes. Netoliese esanti privati Vilniaus krikščionių gimnazija savo mokiniams čia veda fizinio lavinimo užsiėmimus.

Tačiau Žemės tarnyba nusprendė suskirstyti parką sklypais ir atiduoti savininkams. Dabar atsirado suinteresuotas verslas ir ieškoma investitorių, kurie čia norės statyti. Jau nugriauta ir išvežta vaikų žaidimo aikštelė.

- Savininkai pardavė savo sklypus?

- Kol kas nežinia, kokios stadijos yra šie planai, nes Vilniaus miesto savivaldybė mums sako, kad nėra jokio oficialaus rašto dėl šio sklypo grąžinimo derinimo. Be to, sklypas, kuriame planuojamos statybos, yra žemės ūkio paskirties. Jeigu žinai, į kurias duris pabelsti, tai, matyt, ta paskirtis greitai pakeičiama.

Mes bendravome su pagrindinio sklypo, kuriame vyktų statybos, savininku. Išgirdęs argumentus, jis stojo į mūsų pusę. Prašo savivaldybės, kad jam skirtų kitą sklypą bet kurioje Vilniaus teritorijoje, o parkas liktų visuomenės reikmėms. Bet savivaldybė tyli, lyg nieko negirdėtų. Kompromisą galima rasti. Reikia tik noro.

Negana to, tokioms statyboms nepritaria net aplinkinių kotedžų gyventojai. Jie neslepia, kad kotedžus pirko brangiai dėl vaizdo į parką. Kaip jų turto vertė nukris, priešais langus pastačius daugiabučius? Statant tuos namus kitoje parko pusėje taip pat buvo kertami medžiai. Tuomet aš išbėgau ir sakiau, jog čia parkas. Man buvo atsakyta, kad tai mažareikšmiai krūmai. Na, nežinau, tie krūmai buvo pirkti botanikos sode ir čia pasodinti.

- Argi galima atimti parką, į kurį gyventojai investavo savo asmenines lėšas ir kūrė gerbūvį?

- Yra atlikta oficiali ekspertizė, kuri nustatė, kad iš viso gyventojai į parką investavo beveik 200 tūkst. eurų. Tai yra didelė pinigų suma. Iki šiol gyventojai išskiria savo pinigus, kad būtų nušienauta, prižiūrima. Kai būna sausra, kibirais nešame vandenį tiems medeliams palaistyti.

Rinkomės į šią penktadienio gegužinę, norėdami parodyti, kad mums gamta labai svarbi ir reikalinga. Kartu paskelbsime rezoliuciją, kreipimąsi į miesto merą ir Vyriausybę, pakartotinai, kartu su pagrindinio sklypo savininku vėl rinksime parašus prieš parko atidavimą.

Tas nežmogiškumas, statybų godumas peržengia visas ribas. Šiandien pažiūrėjus į Pilaitę, atrodo, kad gyvename Sibiro lagerių barakuose: namas prie namo, žalumos nėra, visur vien trinkelės. Tų žalių oazių yra labai mažai. Kas iš to, kad prie namo paliekama pievelė, jei ten nėra medžio. Kas gali augti ant trinkelių?

Pilaitėje gyvena tiek žmonių, kiek gyvena Ukmergėje, bet mus iki šiol vadina miegamuoju mikrorajonu. Lyg čia atvykstama kaip į kokį viešbutį. Ne, čia yra gyvenamieji rajonai, kur žmonės nori gyventi kokybišką gyvenimą.