respublika.lt

Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Tikrą kultūrą keičia testavimosi kultūra (157)

2021 gegužės 15 06:30:00
Goda JUOCEVIČIŪTĖ

Antrojo pasaulinio karo metai Vilniuje. Iš pradžių - Mažasis getas ir Didysis getas. Po penkių savaičių - tik Didysis getas. Į šias aptvertas Senamiesčio teritorijas suvaryti likę gyvi žydai spaudžiasi tarytum gyvuliai jiems nepritaikytuose narvuose: namuose vienam asmeniui atitenka vienas kvadratinis metras ploto, į kambariuką turi sutilpti keliolika žmonių.

×
nuotr. 1 nuotr.
Goda Juocevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Tūkstančiams žmonių skirtos vos dvi pirtys. Viešpatauja nešvara, badas ir utėlės. Plinta infekcijos. Žydai sužymėti prie rūbų prisiūtomis skirtingų spalvų žvaigždėmis ir turi „šainas" - irgi spalvotus lapelius, reiškiančius leidimą dirbti, vadinasi, gyventi. Juk tuo metu skaitmenos nebuvo, ir niekas iš nacių sadistų - net Aušvice darbavęsis daktaras Mengelė - dar nebuvo sugalvoję barkodų ar mikročipų individams ženklinti bei rūšiuoti pagal jų kilmę, fiziologines savybes ar sveikatos būklę.

Geto gyventojai nežinojo, ar rytoj dar bus gyvi, kiek pratemps, kada bus išvežti į Panerių duobes arba koncentracijos stovyklas kitose šalyse. Ir štai, tokiomis tragiškomis sąlygomis, vieniems piktinantis, kitiems - pritariant, Arklių gatvėje veikė žydų teatras. Gete susikūrė ir simfoninis, taip pat džiazo orkestrai, choras. Mirtinų ligų, žudynių ir badmiriavimo apsuptyje buvo kuriami spektaliai, liejosi poezijos eilės, skambėjo dainos jidiš kalba. Makabriška, bet stipru.

Maždaug toks pat laikmetis. Apie 5000 kilometrų nuo Vilniaus. Netoli Lenos žiočių, prie Laptevų jūros, ištremti lietuviai kenčia arktinį speigą, spiečiasi suragėjusiomis rankomis iš upėje sugraibstytų šakų, rąstų, ir sniego pastatytose jurtose. Gultai - lediniai. Gyvybes daigoja šaltis, badas, pramaišiui su skorbutu, vidurių šiltine ir kitomis mirtinomis ligomis. Tačiau tremtiniai sugeba net Šv. Kalėdas minėti, į ratą susibūrę lietuviškai dainuoja, ir visi - be kaukių, nežiūri atstumų.

Naujas tūkstantmetis. Eina trisdešimt pirmi Lietuvos Nepriklausomybės metai. Žmonės per gyvenimą skiepų dozių gavę daugiau nei nemokamo šampano taurių per parodų atidarymus. Namų lentynos lūžta nuo tablečių, papildų ir vitaminų. Antraštės naujienų portaluose vilioja būti jaunais ir sveikais. Tad kas iš per sočios egzistencijos nešasi į veganizmą, kas iš nuobodulio tampa žaliagalviais, kas laikosi dietų, jei ne pagal kraujo grupę, tai pagal horoskopą.

Ir štai, superpažangios medicinos šlovintojus, sveiko gyvenimo būdo žinovus pradeda atakuoti keistas ir siaubingas virusas: kai kas paslaptingai perserga be jokių simptomų (būseną, kai esi visiškai sveikas, vadinama sirgimu), kai kas vis dėlto sunkiau pakosti, kai ką persmelkia šaltkrėtys, kas savaitei praranda uoslę ir skonį, todėl negali pasimėgauti tailandietiškos kokosinės sriubos „Tom Yum" aštrumėliu ar padegustuoti naujos kartos sušių, įdarytų baravykais, o desertui - veganinio torto su pistacijų kremu ir levandų žiedais. Šakės.

Miestai užsidaro ir ištuštėja. Nesveikai sterilu. Dezinfekcinio skysčio daugiau nei alaus užsklęstose barų bačkose. Stūkso grandioziniai ligoninių kompleksai, prikimšti moderniausios diagnostinės aparatūros ir kompiuterių, o kokios didelės dar nė neatpakuotos įrangos, kuria beveik niekas nemoka naudotis, krūvos dūla sandėliuose.

Juos būtų papildę dar tonos kiniškų kaukių, celofaninių maišų ir kitų medicininių priemonių, kurių vertė - beveik 25 milijonai eurų, bet kroviniai, sudarę 20 traukinio vagonų, vidury dienos, veikiant itin progresyviam ir išmaniam procesų valdymui, stebuklingai išgaravo. Tiek tos. Ankstesnės patirtys parodė: tokiai turtingai šaliai kaip Lietuva, dešimt milijonų šen, dešimt milijonų ten - nieko nereiškia.

Į palatas pasavanoriauti kviečiami veltėdžiaujantys, įprastų pajamų nebegaunantys žvaigždūnai be medicininio išsilavinimo bei patirties slaugos srityje, kadangi medikams reikia pamainos, jie labai užsiėmę - trepsi pagal dainos „Jerusalema" ritmus.

Vieną gydymo įstaigos darbuotojų ratelį apmokyti „Jerusalemos" žingsnių atsieina, kaip premjerė Ingrida Šimonytė pasakytų, „ne karvę" - apie 300 eurų. Vaizdo klipo sukūrimas ir įrašymas - dar vieną kitą tūkstantį. Liaudis pasakytų: „pigiau grybo". O kolektyvų, kuriems rengiamos repeticijos ir diskotekos už biudžeto lėšas, per visą Lietuvą - dešimtys. Juk karo, ypač, kai priešas - itin klastingas ir nematomas, - akivaizdoje skaičiuoti pinigus nepadoru ir nieko kita nelieka kaip tik paskutinis gulbės šokis.

Taigi, suplūkę medikai kovoja už pacientų gyvybes, pasitelkdami net ritualinį šokį, ir persikvalifikuoja į artistus (supraskite, kaip norite), o artistai - į medikus. Tuo metu profesionalūs teatrai, normalaus gyvenimo sąlygomis sukurdavę dar gana aukšto lygio ir nuo leftistinių bei pseudofeministinių ideologijų nepriklausomą meną, duris užtrenkę merdi.

Valdžios požiūriu, įprasta, tradicinė kultūra visuomenei kelia neregėtą pavojų. Aktoriams, operos solistams, režisieriams pametami trupiniai, turintys numalšinti kūrybinį troškulį: etatiniams kapsi algelės, laisvai samdomiems - bedarbio pašalpos ar 260 eurų išmokos.

Net didžiųjų XX amžiaus vidurio pragaiščių metu žmonių sielas maitino ir organizmo veiklą vietoj lašelinių palaikė kultūra - vieni kūrė, kiti tą kūrybą sėmė. Dabar skelbiama, kad mus užplūdo modernių laikų maras, o paskui jį velkasi masinių depresijų šleifas.

Valdžia nuolat kartoja, kad visi suvaržymai ir dusinimai - tik pačių piliečių labui, esą ji žino, kas mums geriau, ir mums tyčia pakenkti neturi jokių kėslų, o tie, kas drįsta abejoti jos tyrumu, yra sąmokslininkai ir Kremliaus pirkliai su vatinukais.

Jei jau toks altruizmas, tai pats pigiausias ir vienas efektyviausių būdų gydyti nuliūdusias ir paklaikusias nuo draudimų sielas be jokio žalingo šalutinio poveikio, priešingai nei antidepresantai ir trankviliantai, būtų menas ir pramogos. Tik sumokėk už bilietą, ir atsipalaiduok, pailsėk, gėrėkis.

Tačiau vietoj to valdantieji žiūri, kaip režimą, skatinantį žmonių nuovargį bei susierzinimą, efektyviai išnaudoti, penint psichiatrus ir farmacininkus. Tarsi nuo lenciūgo nutrūkusios eilinį sykį pasileidžia kalbos apie „specialistų trūkumą" ir visokių pagalbos linijų bei kabinetų, krizių centrų steigimą.

Tiesa, gegužės gale numatomi atlaisvinimai kultūros ir pramogų sektoriui, tačiau jie labiau primena ne normalų pasaulį, o šunų parodas, kuriose dalyvauti gali tik sučipuoti, tik veisliniai, tik su dokumentais ir tik sveikatos apžiūrą praėję, atrinkti keturkojai.

Spektaklius galės žiūrėti irgi tik užsiregistravę, susižymėję rūšiniai individai su galimybių pasais. Vaidins, koncertuos irgi tik paženklintieji - susivakcinavę arba su reikiamu antikūnų kiekiu ir prasitestavę. Žodžiu, sužymėti. Visai kaip aprašyta biblijinėje apokalipsėje.

Negana to, kad diskriminacinė sistema ir toliau gramzdins per pandemijos valdymą jau ir taip nustekentą kultūrą, tolimesniame horizonte irgi nenusimato jokių realių užmojų ją visavertiškai atverti. Vien rūkas.

 

Kalbėdami apie šviesią ateitį konservatoriai ir laisviečiai vis linksniuoja ekonomines inovacijas, eilinę mokslo reformą, vaikų skaitmeninimą, dar kažką garuoja apie lytinį švietimą, antro galo edukacines programas, narkotikų dekriminalizavimą (tai iš esmės - pirmas didelis žingsnis legalizavimo link), o apie kultūrą nė neužsimena, tarsi ji jau būtų lavonas. Juk apie mirusį arba gerai, arba nieko, tai šiuo atveju - visai nieko.

Nėra kada vyriausybei užsiimti tokiu mažmožiu, iš kurio ne kažką pasipelnysi, kai tenka skubėti patyliukais išsidalinti 2,2 milijardus eurų. Tokią sumą Europos Komisija numačiusi šalies ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui. Pinigų įsisavinimo projektas pavadintas „Naujosios kartos Lietuvos" planu. Jis turėtų būti skirtas verslui, regionams ir darbo rinkai išjudinti, bet baigsis, matyt, kaip visada - primityviu lėšų ištaškymu.

Saujelė valdančiųjų slaptame posėdyje mums jau numatė ateities viziją - dar žalesnę ir dar išmanesnę. Lenda paviršiun, kad tarp lėšų išsidalijimo svajų - ir milijonai, skirti pelkių atkūrimui, ir paslaptingajai tūkstantmečio mokyklai, kuri turėtų būti labai šiuolaikiška ir atvira. O tai kokia buvo lig šiol - viduramžiška ir uždara? Guodžia bent tai, kad šie valdantieji nesiruošia skirti lėšų jausmomačių kūrimui.

Kitas finansinių nuotekų vamzdis - duomenų bazių, archyvų skaitmeninimas bei jo tobulinimas: kokio nors departamento ar inspekcijos tinklalapio dizainui, o gal ryšiams su kitų institucijų sistemomis atnaujinti išleidžiami keli milijonai, bet kai paprastam vartotojui reikia rasti informaciją ar užpildyti elektroninę formą, tai ji kažkodėl užstringa, pakimba arba puslapis visai užlūžta, o įrašytas švelnus balsas anapus ragelio po nešvankios muzikinės įžangos vis kartoja, kad „visi konsultantai šiuo metu užimti" ir „prašome paraišką teikti internetu".

Žinoma, nesibaigianti pasaka - e.sveikata. Jai dar anksčiau atseikėta 40 milijonų eurų, tačiau vis negana. Jau ir taip visa piliečių sveikata tampa nei be, nei me, o tik eeee. Šiuo metu, toks įspūdis, medicina ir sveikatos apsauga sueina kone vien tik į pieno riebumą ir mėnulio fazes rodančius testus. Jų kvailiojimus ir netikslumus atvirai pripažįsta jau net patys politikai, tačiau vis tiek nesiliauja mokesčių mokėtojų milijonus aukoti testams, ir galo tam nematyti, apsukos tik didėja.

Ne veltui sveikatos apsaugos ministras tiesiai šviesiai pasakė, kad turime susitaikyti, jog įsivyraus nauja - testavimosi - kultūra. Tai ir yra atsakymas, kodėl tikroji kultūra nereikalinga.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (157)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KONVENCIJA: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga.
  • EKONOMIKA: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuvos ekonomika per COVID-19 pandemiją nenukentėjo, todėl valstybei reikėtų galvoti ne apie atsigavimą, o tolesnį augimą.
  • UŽSTATAS: Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bus grąžintas 25.000 Eur užstatas, antradienį galutinai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
  • VAKCINOS: Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 sunkiai susidoros su omikron atmaina, o sukurti naują veiksmingą skiepą prireiks kelių mėnesių, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė laikraščiui „Financial Times“.
  • MEDIENA: Valstybinė miškų urėdija pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
  • DUJOS: Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36%.
  • ŪKIAI: Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc ir labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s