Rubrikoje „Nuomonė apie TV“ kalbamės su menininku, Europos parko,Liubavo muziejaus įkūrėju Gintaru KAROSU.
1 nuotr.- Jūsų vadovaujama asociacija „Talka kalbai ir tautai“ paskelbė kreipimąsi, kuriame politikai raginami stiprinti dėmesį valstybinei kalbai. Ar dėmesio kalbai pakanka mūsų televizijoje?
- Manau, trūksta. O juk nacionaliniam transliuotojui ši tema turėtų būti jo priedermė, ir dėmesys lietuvių kalbai LRT ekrane turėtų būti gerokai didesnis. Valstybinė kalba - mūsų didžiausia vertybė ir valstybingumo pagrindas - dabar vis labiau stumiama į paraštes. Norėtųsi, kad būtų įvairių laidų, kad būtų kviečiami autoritetingi kalbininkai, mokslininkai, pagaliau tie visuomenės veikėjai, studentai, kuriems rūpi lietuvių kalbos ir jos statuso valstybėje stiprinimas. Tai, manau, būtų naudinga visai visuomenei, bet dabar realiai yra taip, kad pagrindinės, didžiausią poveikį turinčios, žiniasklaidos priemonės tam skiria per mažai dėmesio. Arba vyrauja toks paviršutiniškas kai kurių žmonių, sakančių, kad kalba gyvuoja savaime ir niekuo nereikia rūpintis, požiūris. Maža to, tie nesirūpinantys, šokiruojantys balsai kartais rodomi kaip pavyzdys - televizija neretai atlieka tokį netgi negatyvų vaidmenį.
- Kada jūs ar kiti asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ nariai buvote kviesti į LRT diskusijai dėl įvairių kalbos aspektų?
- Per 4 metus nebuvau kviestas nė karto, tiesą sakant, negirdėjau, kad būtų kas kviestas ir iš asociacijos narių. Tai daug ką pasako.
- LRT nelabai įsileidžia kitokios nuomonės, patriotinių jėgų?
- Manau, tai didelė problema, nes tos jėgos, kaip sakote, patriotinės, iš tiesų yra žmonės, kurių dauguma galbūt yra labiau idėjiški, ir jie gali tą patriotizmą, tą susitelkimą perduoti kitiems žmonėms. Kartais gal yra įsivaizduojama, kad jie kažkokias netinkamas idėjas paskleis, bet iš esmės toks požiūris į juos yra, sakyčiau, tokio nebrandaus požiūrio į savo valstybę pasekmė. Galbūt yra ir kitos, Lietuvai nedraugiškos jėgos, kurios skatina tokį požiūrį, kad lietuviškumas nėra svarbu, kad visi turime būti kaip vienas pasaulis. Taip, visi esame žmonės. Bet mūsų pilietinė atsakomybė pirmiausia turėtų apsibrėžti ties Lietuva, nes mes pirmiausia esame Lietuvos piliečiai ir ta bendrapilietinė laisvė, kurią turime išsikovoję, ji pirmiausia buvo užtikrinta būtent su mūsų valstybės atsiradimu.
