respublika.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie Anūką

(427)
Publikuota: 2023 vasario 10 12:56:12, Gintaras Furmanavičius, publicistas, politinis veikėjas
×
nuotr. 1 nuotr.
Gintaras Furmanavičius. Asmeninio albumo nuotr.

Kažkada guodžiausi jums, kad sunkiausia būna sugalvoti idėją tekstui, kuriuo noriu pasidalinti su jumis. Laikai negrįžtamai pasikeitė ir dabar jau sunku būna atsirinkti tai, kas įdomu iš temų gausos, kuria nuoširdžiai rūpinasi valdančioji klika. Pastarosios savaitės puikiai visiems parodė, kokia didelė yra karmos jėga. Ja galima tikėti, galima netikėti, bet ji yra. Ir pagaliau, visų mūsų nustebimui, neapsikentusi karma atsisuko ir į šventuosius konservatorius.

 

Apie visus pastarojo meto skandalus jau ne viena jaučio oda surašyta. Labai išpopuliarėjo ir pasakos žanras. Jas mums jau antra savaitė seka teta Viktorija, teta Ingrida, o pastaruoju metu prie jų prisijungė ir teta Radvilė. Ir nedrįskite sakyti, tamsuomene, kad tai yra melas. Tai yra pasakos mums, privalantiems tikėti kiekvienu savo ponų žodžiu.

Paskutiniai mano tekstai buvo ilgi ir sudėtingi. Šiandien ir aš noriu pasekti jums pasaką. Visi joje paminėti personažai ir aprašomi įvykiai neturi nieko bendro su realiu gyvenimu, o jeigu jums pasirodys, kad tai labai panašu į realybę, visada žinokite, kad tai grynas atsitiktinumas. Toks pats, kaip ir tie be smurto žymių kasdien visoje Lietuvoje randami vakcinuoti kūnai.

Taigi, gyveno kartą Senelis ir turėjo jis Anūką. Senelis be galo jį mylėjo, todėl labai rūpinosi juo nuo pat ankstyvos vaikystės. Anūkas augo prestižinėje karalystės vietoje iškilusiuose rūmuose, dėvėjo iš užjūrių pirklių įsigytus puošniausius apdarus, valgė tik dvaro aukštuomenei prieinamą skanų ir sveiką maistą iš specialių parduotuvių. Taip nerūpestingai bėgo Anūko vaikystė.

Ir kas žino, kaip būtų pasisukęs jo gyvenimo kelias, jei ne gerasis Senelis. Jis pats buvo labai gudrus ir suktas žmogus. Senelis visada žinojo, iš kurios pusės pučia palankūs vėjai. Tą gebėjimą jausti vėjo kryptį ir it liaunai žilvičio šakelei palinkti pavėjui Senelis išsiugdė dar vaikystėje ir jaunystėje, kai skundė savo draugus, kuriuos pikti karalystės priešai išsiųsdavo ilgų atostogų į atokius ir atšiaurius kraštus. Šią savo dovaną jis ugdė ir puoselėjo daugelį metų. Gyvendamas ilgą ir suktą gyvenimą, Senelis galiausiai suprato, kad nespės įgyvendinti visų savo kėslų ir svajonių. Todėl jis nusprendė, kad patirtį ir intrigomis užgrobtą karalystės valdymą reikia perduoti mylimam Anūkui.

Anūko gyvenimo kelias buvo nulemtas. Tik pabaigęs mokslus prestižinėje mokykloje, jaunikaitis buvo išsiųstas nieko neveikti į saugias ir sočias vakarų karalystes, kuriose mokėsi to, ko norėjo Senelis. Bėgant metams visi karalystės gyventojai pamatė, kad Anūkas neturi daugelio savybių, kurių išmokti neįmanoma, bet be jų keliauti Senelio nutiestu gyvenimo keliu bus labai nelengva. Pamatė visi, išskyrus Senelį.

Pirmiausiai jis Anūkui padovanojo stebuklingą raktą nuo visų svarbiausių karalystės durų, už kurių tūnojo Galia ir Svarbiosios Paslaptys, kurias rinko ir saugojo Senelio kruopščiai prižiūrimas devyngalvis slibinas. Jas jau kurį laiką saugojo piktoji Dalia, kuri viską darydavo tik iš anksto su kažkuo suderinusi. Tai buvo pagrindiniai Senelio ginklai, kopiant nesibaigiančio lipimo per galvas, nepasotinamo valdžios troškimo ir noro tapti tuo, kuo niekada nebuvo, laiptais. Tačiau atėjo diena, kai Senelis suprato, kad jo jėgos ne begalinės, o karalystėje labai daug tamsių žmonių, pasiryžusių stoti jam ir jo siekiams skersai kelio. Visa viltis buvo sudėta į mylimą Anūką.

Anūkui į pagalbą buvo pasitelkta ir Motušė. Ji buvo kilusi iš seno sukčiaus, prekiavusio karalystės žeme, bet visuomet turėjusio Senelio paramą bei užtarimą, šeimos. Moteris kaip tik turėjo visas tas savybes, kurių taip ir nesugebėjo išsiugdyti Anūkas, todėl Senelis tikėjosi, kad Motušė bus atrama Anūkui ir padės jam nukeliauti ten, kur jo vieno jėgų neužtektų. Todėl neilgai trukus Senelis ištekino jį už Motušės.

Bėgo metai ir pagaliau vieną rudens dieną dangaus ženklai lėmė, kad išaušo Anūko šlovės valanda. Lojaliems Dvaro tarnams teisingais sužaidus skaičiukų žaidimą, jis tapo be penkių minučių karalystės galva. Visa aukštuomenė klupdama ir lipdama vienas per kitą bei stumdydamiesi savo amžinai vazelinuotais kūnais jau sveikino Anūką, tapus pagrindinio karalystės iždo šeimininku. Ir staiga visi neteko amo, kai Anūkas vietoje savęs svarbiausiu iždo sergėtoju paskyrė kaip du vandens lašai į garsų užjūrio dainininką panašų savo tarną, o pats sumanė toliau po platųjį pasaulį važinėtis ir žmones stebinti bei juokinti.

Reikia pripažinti, kad jam sekėsi puikiai. Jis darė tai su karštu noru ir begaliniu entuziazmu, būdingu nebrandiems valdovams. Po kurio laiko karalystės gyventojai suprato, kad Anūkas taip įsijautė į stebintojo ir juokintojo vaidmenį, kad su karalyste draugauti nustojo beveik visi ne tik kaimyninių, bet ir tolimųjų karalysčių karaliai, karalienės, princai ir princesės. Tačiau Anūkui tai buvo nė motais. Jis ir toliau krėtė tik jam vienam suprantamas išdaigas.

Štai prie kaimyninės valstybės sienos rastą numestą skudurinę lėlę parsivežė į savo karalystę, apipylė ją auksu, rūpesčiu bei dėmesiu ir paskelbė ją kaimyninės šalies valdove. Tada vežiojo po visą pasaulį ir nustebusiems užsienio valdovams santūriai šypsantis, aiškino, kad ji yra tikra, nors ir nerinkta kaimyninės šalies karalienė. Anie tik galvas kraipė ir gūžčiojo pečiais.

Po kurio laiko Anūkas tiek įsidrąsino, kad paskelbė pasauliui, jog nugalėjo didžiulį Drakoną, kurio visi karaliai bijojo ir labai norėjo su juo draugauti. Sužinojęs apie Anūko išdaigas, Drakonas ilgai ir nesėkmingai suko galvą, kas tas Anūkas ir iš kur čia jis atsirado, bet netrukus suprato, kad tai tikrai Drakono nevertas laiko gaišinimas ir Anūką jis tiesiog pamiršo.

Tai buvo toli gražu ne visos Anūko išdaigos. Ir jų būtų buvę dar daugiau, jei vieną dieną karalystės saulės, kurią dvariškiams užtikrindavo už šviesą karalystėje atsakingas kreivasis Dainius, nebūtų užtemdę iš tolimos užjūrio karalystės atplaukę tamsūs debesys. O kartu su jais ir žinia, kad toks dvariškis Mėslius didžiai ir sunkiai nusikalto.

Anūkas jo nei žinojo, nei pažinojo, kaip ir daugelio, kurie nebuvo tikri kelintos kartos grynakraujai dvariškiai arba artimai susiję su paslaptinga ilgus metus karalystėje įtakinga buvusia ir niekur nedingusia draugija, kurios pavadinime buvo tik trys raidės, o vidurinioji keistai sutapo su Anūko vardo pirmaja raide. Paaiškėjo, kad Mėsliaus nepažinojo niekas ir iš viso buvo nesuprantama, kaip jis pateko į Dvarą.

Taigi, prisidirbusio Mėsliaus tyliai pašalinti iš Dvaro nepavyko, nors tam buvo pasitelkti visi įmanomi iš karalystės iždo dosniai apmokami žyniai ir trubadūrai, ilgas dienas ir naktis sukę galvas, kaipgi iš melo siūlų suverpti tiesos audinį. Paaiškėjo, kad ir dvariškių tarpe radosi išdavikų, kurie tamsuomenei ir karalystės tarnams be leidimo išplatino žinią apie purvinus Mėsliaus darbelius, kuriuos jis vykdė jau būdamas išrinktuoju. Na, o dar ir drąsioji karžygė Nida iš tamsios kampuotosios pilies nepasidavė dvariškių gundymams padėti tyliai išsklaidyti piktą lemiančius debesis.

Taip ir neperėmęs iš savo Motušės trūkstamų valdovui savybių bei matydamas situacijos beviltiškumą, Anūkas labai išsigando ir padarė tai, ką visada darydavo tokiais atvejais, kai iškildavo pavojus karalystei - jis staiga iškeliavo atostogų, palikęs likimo valiai visą karalystę su Dvaru ir jo dvariškiais. Mįslę visiems paliko, ar besugrįš atgal Anūkas, savo meilės su Motuše vaisius jau kadais į tolimus užjūrius išsiuntęs...

O kaipgi Senelis? Jis, nabagas, visą savo liūdesį ir neviltį užrašė sename visiems prieinamo papiruso lape eilėmis:

„Galų gale vis viena judame iš stagnos.
Nepaisom rūtų raganos.
Tiktai senukui šlubiui noris žengt greičiau.

O aš iš tolo pergalę mačiau.
Senokai, kol mačiau."

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
1810
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (427)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar Lietuvoje jau atidarėte maudynių sezoną?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+13 +22 C

+13 +25 C

+15 +21 C

+25 +28 C

+25 +30 C

+20 +26 C

0-5 m/s

0-5 m/s

0-4 m/s