7 nuotr.
Visa tai dūmai, žmonės. Visa tarptautinė teisė, JTO, balsavimai ir „pasaulio bendruomenė“, visi tie lojimai per telikus plebėjams yra tik tarptautinio stabilumo institucijų ir taisyklių rinkinukas, taikos meto interesų sureguliavimo ir riboto konfliktų slopinimo įrankis. Regimojo pasaulio, kuris yra veikiančių galių rezultatas, spektaklio butaforija eiliniam balsuotojui.
Realybėje tarptautinį stabilumą ir valstybių sienas garantuoja ne plepantys, švarkuoti institucijų storuliai ir taisyklės, o ekonominių, politinių ir karinių galių santykis. Tam santykiui iš esmės pasikeitus neišvengiamai pasikeičia jėgų pusiausvyra. Pajuda įtakos zonos, valstybių sąjungos ir pačios valstybės, sienos ir priklausomybės. Ir tada galingieji surašo naujas taisykles, kurių privalu laikytis iki kito karto.
Dėl to buvo prarastos visos mūsų nepriklausomybės. Ir atkurtos buvo dėl to paties, kai sugebėjom pasinaudoti pasikeitusiu jėgų santykiu globaliame žaidimų lauke.
Dabar tektoninės plokštės krustelėjo ir pajudėjo. Pasaulis įžengė į naują permainų lauką, kur niekas nežino, kaip bus, ir didiesiems kaunantis dėl savo išlikimo mažiukų niekas nepasigailės. Jei antitrampiškas maištas uždegs visą Ameriką, kuri ir taip kasmet praranda pozicijas, pasikeis pasaulis ir savo užkampio ramybėj neištupėsim, neturėkim iliuzijų.
Mums reikia pasirinkti, kurią pusę remiam, net jei ir ne viskas mums tame patinka, nes frontas aiškus, jėgos išrikiuotos ir viskas prasideda. Ar aktyviai dalyvaujam žaidime ir kartu su kitais, kurie dar liko Europoje nenumirę nuo teisių beprotybės, bandom išlikti, ar pasyviai susitaikom su ėriukų, mainų objektų ar arbatpinigių didelių ponų derybose vaidmeniu? Visiems reikia tą suvokti ir pradėti vieną kartą viešai kalbėti.
Nejaugi nejuntat to, kas prasideda ir ateina? Negi neužuodžiat tvyrančios įtampos ir grėsmės kaip prieš audrą, kai šviečia saulutė, kvepia kava ir šezlonge šilta, bet po ateinančiu debesiu staiga nutyla ir slepiasi paukščiai?
Mes vėl galim prarasti savo valstybę, žmones. Visos tos debilų demonstracijos, antiastravai, susistumdymai prie lovio ir dulkinimosi laisvių paradai, visi tie tylintys ar kliedintys apie šviesų rytojų politikai bei LRT „analitikai“, bijantys prasitarti ir su žmonėmis pasitarti, šiuo metu gali būti vertinami tik vienu požiūriu. Tai sąmoningi arba išprotėję valstybės priešai.
Tęsinys kitame „Vakaro žinių“ numeryje.
