Algimantas RUSTEIKA: Kam jam tos garbės

Įžūlumas veda į nesėkmę.

Patarlių knyga, 16,18

Buvo sovietmetis, dabar stojo kovydmetis. Jis turi tris periodus - veryginį, pišdulkinį ir neišvengiamai ateinantį postpišinį. Po to, pagal seną tradiciją, bus asmenybės kulto ir chunveibinų pasmerkimo dešimtmetis, kai reiks išmėžti arklides.

Tai paskutinieji lansbergozojaus eros amžiai. Pradžioje buvo pradinio kapitalo ir kompromatų kaupimo periodas - vagnormetis, po to užslinko brandusis landsbergizmas, kai faunoje įsigalėjo komunistinė grybiena. Naujaisiais laikais ją pakeitė duobagyvių kolonijos - uzingridis vulgaris ir shimashoidus primityvus. Klimatas atšilo ir ėmė keistis lytys.

Ir išaušo pabaiga. Žinau, daug kam nepatiks, esą, apie tai nedera kalbėti. Na, nepatiks - tai neskaitykit ir skaitydami nepermanykit. Bet apie tai, apie ką visi ir taip kalba, galima rašyti. O jei tai viešas asmuo, nuo kurio priklauso kitų žmonių gyvenimai ar valstybės procesai - netgi būtina. Klausimėlis, atspėjot - dėl Jo paskelbimo "faktiniu valstybės vadovu".

Jei kuklumas puošia ir atvirkščiai, tai kodėl su maniako atkaklumu tai keliama ir keliama į viešumą, nors Konstitucinis teismas seniai išaiškino, kad jokiu "valstybės vadovu" šis individas nebuvo? Kodėl pats šventenybė tyliai tam pritaria, skatina, laukia nesulaukia šito sprendimo? Kodėl neišvaiko pataikūnų iš šventoriaus, kas jam iš tos garbės?

Atsakymas paprastas - tai apsauginė reakcija. Lietuvių demokratijos tėvas ir išsigandę dėl savo užpakalių ir priekių ateities dvaro rūmininkai rūpinasi būsimomis laidotuvėmis ir įamžinimais. Vienas dalykas, kai išeina įtakingas asmuo ir jį palydi kiti įtakingieji, visiškai kitas - kai išeina valstybės vadovas.

Pagal diplomatinį etiketą tokiu atveju atvykti į laidotuves valstybės atstovams būtina, ir pageidautina taip pat pagal rangą, pirmiesiems asmenims. Keliolikos ambasadorių nepakaktų, pamatytume prezidentus ir premjerus, karalius ir princeses. Kitas lygis, ar ne?

Tai būtų ne tik valstybinis ritualas, kai fizinis kūnas tampa politiniu, o individas įšventinamas į didvyrius ir paskelbiamas garbinimo objektu. Ir kiti sprendimai esant "faktiniu" šventuoju daug lengviau eitųsi.

Manot, šiaip sau Lukiškių aikštė visus tuos dešimtmečius stovi tuščia? Na, mauzoliejaus gal nebus, bet ar nemanot, kad ten jokio Vyčio nėra tik todėl, kad vietelė seniai saugoma Vytuliui?

Ir kaip po viso šito valstybinio liaupsinimo ir įšventinimų, prabėgus keletui metų ir pasmerkus dar vieną asmenybės kulto epochą, pradėti ikiteisminius tyrimus dėl šventosios šeimos darbelių be katastrofiškų padarinių valstybės reputacijai? Ar koks prokuroras tam ryšis?

Čia ne aš išsigalvoju, apie tai visi žvirbliai Seimo kiemelyje čirškia. Griūtis prasidėjo, visi veikiantieji asmenys gelbės savo kailius ir įvykiai dar mums gyviems esant viską atskleis, tai dabar jau tik laiko klausimas. Savo pradžios žmogus nepasirenka, o išeiti gali arba oriai, arba ne, dėl to nesuku galvos - tai jo pasirinkimas ir jo likimas.

Bet apmaudu ir skaudu dėl to, kad imperijos žlugimo scenarijus, kada valstybės likimas priklausė nuo Politinio biuro senolių biologinių procesų eigos, kartojasi. Tik mastas nebe tas - pasauliui pavojingą dramą pakeitė niekam už mūsų teritorijos ribų neįdomi provincijos klanelių komedija.