7 nuotr.Prieš virusą tarsi visi turėtų būti lygūs, tačiau jau dabar ryškėja, kad COVID-19 vyrus ir moteris paveiks skirtingai. Ir ne tik pati liga, bet ir ilgalaikės jos pasekmės, turėsiančios įtakos tiek žmonių sveikatai, tiek ir jų ekonominei gerovei.
Silpna stiprioji lytis?
Vienas ryškiausių skirtumų yra susirgusiųjų mirtingumas. JAV vyrų nuo koronaviruso miršta dvigubai daugiau negu moterų. Vakarų Europoje 69 proc. mirusiųjų yra vyrai.
Londono universitetinės kolegijos mokslininkai intensyviai dirba bandydami rasti šios lyčių nelygybės priežastis, tačiau, kol kas, atsakymo nėra. Viena iš teorijų teigia, kad moterų imuninė sistema stipriau reaguoja į virusą. Pasak Oksfordo universiteto imunologijos profesoriaus Filipo Goulderio (Philip Goulder), jau anksčiau buvo pastebėta, kad moterų imuninė reakcija į visas infekcijas yra gerokai agresyvesnė negu vyrų. Galbūt taip yra todėl, kad moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai - tik vieną, ir susidūrus su koronavirusu tai tampa ypač svarbiu veiksniu.
Kita prielaida - skirtingas vyrų ir moterų gyvenimo būdas. Profesorius ypač linkęs išskirti rūkymą, sukeliantį širdies ir plaučių ligas ar net vėžį. Tai irgi galit turėti įtakos ligos sunkumui bei gydymo veiksmingumui. Kaip pavyzdį jis pateikia Kiniją, kur rūko net 50 proc. vyrų ir tik 5 proc. moterų.
O dabar paskaičiuokime
Specialistų teigimu, skirtingą pandemijos poveikį vyrai bei moterys pajus ir finansinėje sferoje. Mišelė Tertilt (Michèle Tertilt), Manheimo universiteto (Vokietija), ekonomistė šią prielaidą patvirtina stebėdama padėtį JAV.
JAV kovą darbo neteko 1,4 mln. žmonių. Tai - didžiausia bedarbystė nuo 1975 m. Moterų nedarbas išaugo 0,9 proc., vyrų - 0,7 proc. Ir tai yra šios krizės išskirtinumas, nes, įprastai, prasidėjus recesijai, smarkiai išaugdavo būtent vyrų nedarbas. Šį kartą darbo praradimą lemia ne sfera, kurioje asmuo dirbo, o kiti veiksniai. Vienas jų - ar žmogus yra svarbus ir reikalingas darbuotojas.
M.Tertilt vadovaujamas mokslininkų kolektyvas suskaičiavo, kiek svarbių darbuotojų dirba medicinos, transporto, jėgos struktūrų, žemės ūkio, žvejybos, techninio aptarnavimo ir miškų ūkio sferose. Remiantis jų klasifikacija, svarbiose sferose dirba 17 proc. moterų ir 24 proc. vyrų.
Antras svarbus veiksnys - gali asmuo dirbti nuotoliniu būdu ar ne. Mokslininkų teigimu, tai gali daryti net 28 proc. vyrų ir tik 22 proc. moterų.
Tokį pasiskirstymą lėmė ta aplinkybė, jog daug moterų dirba viešbučiuose, restoranuose ar turizmo sektoriuje - segmentuose, kurie šiuo metu „poilsiauja“.
Organizacijos „The World We Want“, esą besivadovaujančios JTO rekomendacijomis ir siekiančios darnaus vystymosi, įkūrėjos ir vadovės Natašos Mudhar (Natasha Mudhar) teigimu, skaudžiausiai finansiškai pandemija smogs ir taip mažai uždirbančioms, jaunoms darbininkėms.
Atotrūkį tarp vyrų ir moterų didina ne tik tai, kad moterys greičiau praranda darbą, bet ir tai, jog jos mažiau uždirba. JAV moterys gauna 85 proc. to, ką uždirba vyrai. Australijoje ir Lietuvoje šis skaičius siekia 86 proc., Indijoje - 75 proc.
Skirtumai jaučiami ir vertinant tautybes bei rases. Tarkim JAV juodaodžių atlyginimai yra 21 proc. mažesni negu baltųjų moterų.
Visgi sunkiausia, M.Tertilt teigimu, vienišiems tėvams. JAV tokių - 20 mln., ir trys ketvirtadaliai jų - moterys. Net ir būdama reikalinga darbuotoja, dabar, kai mokyklos ir darželiai uždaryti, tokia moteris vis tiek negalės dirbti. Net tuo atveju, jeigu valdžia nuspręs paremti praradusius darbą asmenis, vieniši tėvai rizikuoja tos paramos negauti, nes gali neatitikti kokių nors reikalavimų. Tarkim, jie galėjo išeiti iš darbo, kai buvo paskelbtas karantinas, tačiau dar nebuvo patvirtinta kompensavimo tvarka.
Nelygybė tik didės
Tai, kad epidemijų pasekmės vyrams ir moterims yra skirtingos, pažymi ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos docentė Kler Venem (Clare Wenham). Ji su kolegomis analizavo Zikos ir Ebolos virusų pasekmes, o dabar tiria, kas vyksta siaučiant koronavirusui.
Mokslininkai pastebėjo, kad viena iš Ebolos epidemijos pasekmių Siera Leonėje (Afrika) buvo smarkiai išaugęs moterų mirtingumas. Taip nutiko, nes visos pajėgos buvo mestos kovai su virusu, taip ribojant ar net išvis nutraukiant kitų medicininių paslaugų teikimą.
Visgi ji akcentuoja, kad dėl pandemijos nukentės visi. Vyrai, ypač vyresnio amžiaus, rizikuoja užsikrėsti ir numirti. Susirgusios, bet, tikėtina, pasveikusios moterys susidurs su finansiniais sunkumais. Siekiant šito išvengti, mokslininkės teigimu, vyriausybės jau dabar turi pradėti galvoti ne tik kaip padėti moterims per pandemiją, bet ir kaip jas sugrąžinti į darbus jai pasibaigus.
