Šokiruojantys sergančiųjų anoreksija, bulimija pasakojimai: Iki mirties - tik vienas žingsnis

Nemaniau, kad užsidirbsiu ligą

Įžengus į skyrių, kuriame gydomi valgymo sutrikimų turintys žmonės, pasitinka namų jaukuma, vaizdas toli gražu neprimena ligoninės atmosferos. Užeiname į palatą pasikalbėti su nervine anoreksija sergančiu simpatišku jaunuoliu Vaidu (vardas pakeistas). „Šiuo metu man 19 metų, bet būdamas 15-os į save veidrodyje žvelgiau problematiškai. Visada buvau nepatenkintas savo kūnu“, - pasakojo Vaidas.

Taigi, vaikinas nusprendė numesti svorio tapdamas vegetaru, tikslas buvo atsikratyti produktų, kurie turi daugiausia kalorijų, pirmiausia jis atsisakė mėsos. Kadangi ir šiaip buvo išrankus maistui, pradėjo valgyti tik daržoves. Susipjaustydavo morką, agurką ir per pertraukas grauždavo. Po poros mėnesių pastebėjo, kad numetė 9 kg, nenuostabu, juk nuolat skaičiuodavo kalorijas. „Mano požiūris į viską buvo iškreiptas. Praėjo dar pusė metų, tada pradėjau valgyti be saiko. Maiste atradau džiaugsmą, komfortą. Bevalgydamas vėl pastorėjau. Nuolat valgydavau, visi pastebėjo, kad daug priaugau. Blogai jaučiausi savo kūne, nebemylėjau savęs, norėjau pabėgti nuo svorio. Kilo mintis išsivemti. Taigi, pavalgęs - vemdavau, - prisiminimais dalijosi jaunuolis. - Kai pradėjau dirbti, svoris sumažėjo, aplinkiniai sakydavo, „o, numetei svorio“. Tie žodžiai mane užkabino ir vėl pradėjau badauti. Nemaniau, kad užsidirbsiu ligą... Taip save apribojau, kad per du mėnesius numečiau net 25 kg. Svėriau 61 kg, nors mano ūgis 1,80 m.“

Paklaustas, nejau jo šeima nematė, kokius eksperimentus jis atlieka su savo kūnu, vaikinas šyptelėjo, tikino, jog jam buvo lengva slėpti visą situaciją, kadangi Vilniuje gyveno vienas, o tėvai kitame mieste. Tiesa, Vaido sveikatos bėdas pastebėjo draugės, bet, kaip paaiškėjo, bijojo jam ką nors sakyti.

„Tačiau kolegos pradėjo klausinėti, ar aš valgau, ar man viskas gerai? Atsakydavau, kad viskas gerai. Tačiau vieną vakarą, nepavykus išsivemti, pradėjau rėkti, daužytis savo namuose. Tada naktį paskambinau mamai ir pasakiau, kad nebežinau, ką daryti. Nusprendžiau kreiptis į Valgymo sutrikimų centrą dėl bulimijos, tačiau man pripažino anoreksiją, - iki šiandien man sunku pripažinti, kad sergu“, - kalbėjo Vaidas. Jis savo likimo broliams patarė, jog šie nieko nelauktų, jei mato, kad patys nebegali savęs kontroliuoti.

„Aš, deja, laukiau labai ilgai. Gerai tai, kad yra momentų, kai ateina šviesus protas, juk yra ne tik ligos protas. Šviesaus proto metu suvoki, kad reikia kreiptis pagalbos. Kalbant apie anoreksiją, čia mirti labai lengva“, - sakė jis.

Aplinkiniai nesupranta

Pasidalyti savo istorija sutiko ir nervine bulimija sergantis Jonas (vardas pakeistas). Iš pradžių jaunas 23 metų vyras atrodė kiek nervingas, palatoje pravėrė langą, atsinešė kėdę ir atsiduso. Plėtojantis pokalbiui buvo akivaizdu, kad šis žmogus - be galo nuoširdus, buvo matyti, kad liga jį tikrai iškankinus, tačiau vyras kartojo, jog niekada nepraras optimizmo.

„Nervine bulimija sergu jau 6 metus. Dar mokykloje jaučiau spaudimą numesti svorio. Pamenu, buvo Naujieji metai, buvau vienas, prisivalgiau ir išsivėmiau. Kitą dieną pasisvėriau ir pamačiau, kad svoris net nukrito. Tai man patiko. Vėliau vėl užėjo didžiulis noras persivalgyti, tuo metu blogai sekėsi studijose, darbe, viskas vargino. Taip prasidėjo vėmimai, kasdien po kelis kartus priverstinai. Po kurio laiko nebeturėjau fizinių jėgų, nebegalėjau bendrauti su žmonėmis, mane viskas nervino, norėjau grįžti namo ir išsivemti. Su gydytoju kalbėjome, kad man nuo to tiesiog priklausomybė“, - sakė Jonas.

Jis tikino, jog kiek apsveiksta, tačiau, jei vėl stresas, grįžta į buvusią padėtį. Štai reikėjo teises perlaikyti, darbe buvo problemų, su merginomis prastai sekėsi, taigi vėl tas pat. Nervinė bulimija „suryja“ ir didelę dalį jauno vyro algos, iš 1000 eurų 600-700 eurų tenka išleisti „ant vėmimo“, kadangi valgomos didžiulės porcijos.

„Atėjau gydytis savo noru, pavargau nuo savo ligos, internete pasiskaičiau apie bulimiją, taip sužinojau apie šią ligą (Atsidūsta.). Mano tėvai nesupranta šios ligos, esu ir vienam draugui pabandęs pasipasakoti, tai jis pasakė „gulkis į psichūškę“. Mama supranta kažkiek, bet ne iki galo, ji mano, kad man reikia gydymo, bet nemano, kad čia rimta. Maždaug, tik mano valios reikalas. Mano tėtis bulimiją pavadino „ponų liga“, jis taip pasakė dėl to, kad aš maistui, kurį paskui išvemiu, išleidžiu daug pinigų. Žmonės, nesusidūrę su šia liga, nesugeba suprasti jos rimtumo. Taip pat, kaip aš nesuvokčiau, kas dedasi sergančio šizofrenija galvoje“, - sakė Jonas.

Rizikos grupėje - šou verslo atstovai

Per metus Lietuvoje dėl valgymo sutrikimų į medikų rankas patenka apie 300 pacientų (VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro duomenys). Žinoma, realus sergančiųjų skaičius gali būti kur kas didesnis, nes dalis žmonių tiesiog neigia turį valgymo sutrikimų, nelinkę ieškoti pagalbos.

Medikai ragina žmones atsikratyti baimių ir ateiti prašyti pagalbos. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Valgymo sutrikimų centro vedėja Brigita Baks pasakojo, jog pacientams dažniausiai nustatomos ligos - anoreksija, bulimija ir persivalgymo sutrikimai, susiję su kitomis psichologinėmis problemomis. „Tai daugiausia komplikacijų visose organizmo sistemose lemiantys sutrikimai: dėl anoreksijos pradingsta mėnesinės, vystosi kaulų retėjimas, dėl nervinės bulimijos sutrinka elektrolitų balansas, atsiranda nusiskundimai širdies veikla. Nepamirškime, kad tai yra psichikos ligos, priepuolių metu persivalgoma tikrai labai dideliais kiekiais, yra jausmas, kad prarandama kontrolė ir dažniausiai tai vyksta, kai žmogus yra vienas. Tai tikrai ne tas pat, kai žmonės „prisiragauja“ šventiniu laikotarpiu“, - sakė B.Baks.

Ji atkreipė dėmesį, kad anksčiau visuomenėje buvo manoma, kad bulimija, anoreksija yra privilegijuotos klasės žmonių ligos. Esą serga žmonės, kuriems gyvenime viskas prieinama. Nieko panašaus! Visuose visuomenės sluoksniuose pasitaiko minėtų ligų. Pasak specialistės, jų priežasčių yra tiek, kiek ir pačių žmonių, tačiau kalbant apibendrintai, priežastys slypi genetiniame polinkyje, aplinkybėse (traumos, pereinamasis amžius, staigūs gyvenimo pokyčiai ir t.t.), o dieta kaip paleidžiamasis mechanizmas.

„Bulimija, anoreksija dažniau pasitaiko šou verslo, baleto atstovams, sportininkams, kuriems reikia parodyti savo kūną kitų teismui. Sergančiųjų anoreksija skaičius kasmet išlieka maždaug toks pat, tačiau bulimijos atvejų, persivalgymo sutrikimų daugėja“, - sako Valgymo sutrikimų centro vedėja.

B.Baks aiškino, kad gijimo procesas ir trukmė labai priklauso nuo to, kiek liga pažengusi. Jeigu žmogus kreipiasi iki 3 ligos metų, gydymas gana sėkmingas. Jeigu kreipiamasi vėliau, būna dažnesni ligos atkryčiai, taigi gydymas ilgesnis. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo mažiau šansų visiškai išgyti. Tiesa, pasak pašnekovės, sąmoningi žmonės patys ateina, kitus atveda draugai, bendradarbiai. Tie, kurie nenori kreiptis, būna, bijo, kad juos iškart paguldys arba nebus konfidencialumo. Tačiau tikrai nėra ko bijoti.

„Mes planuojame atidaryti Vaikų ir paauglių dienos stacionarą, nes konsultacijose pastebėjome, kad yra labai didelis paauglių gydymo poreikis, kreipiasi tėvai, ateina ir labai jauni žmonės. Jeigu gausime finansavimą iš Ligonių kasų, kovą atidarysime dienos stacionarą paaugliams. Turime paruošę visą komandą ir gydymo programą“, - planus atskleidė B.Baks.

Paklausta, kur priežastys, kad daugėja vaikų, turinčių valgymo sutrikimų, ji teigė, kad prie šio reiškinio prisideda vartotojiškumas, internetas, kūno kultas. O žmogui tiesiog reikia save priimti. Pasak pašnekovės, mes neturime savęs sugrūsti į siaurą įsivaizduojamo tobulumo rėmą ir tikėtis, kad tik tada tapsime laimingi. Priešingai, galimybės atsiveria tada, kai save priimi ir nebijai savęs, nebijai rizikuoti ir tiesiog gyventi.