Pasitikti vasariškus orus su gerklės perštėjimu, kosuliu, sloga ir karščiavimu niekas nenori. Visgi žengiant į savaitgalį tikimybė peršalti gali padidėti, jeigu jūsų planuose - išvykos ir maudynės gamtoje ar ilgesni vakaro pasisėdėjimai mieste. „Eurovaistinės" farmacininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi patarimais, kaip užkirsti kelią peršalimui bei ką daryti, nespėjus jo išvengti.
1 nuotr.Peršalti vasarą ne ką sudėtingiau nei žiemą, pasakoja E.Ramaškienė. Jos teigimu, didžiausią įtaką daro staigi temperatūrų kaita ir nusilpęs žmogaus imunitetas. „Kita dažna peršalimo priežastis - vasaros išsiilgimas, kada žmonės staigiai šoka į atviresnius drabužius ir visu šimtu procentų leidžiasi į vasaros malonumus - maudynes, ilgus pasisėdėjimus vakarais gryname ore. Ką jau kalbėti apie lauko ir kondicionieriais vėdinamų patalpų temperatūrų skirtumus", - sako E.Ramaškienė.
Vaistininkė teigia, kad kartais vasaros sugrįžimu besidžiaugiantys žmonės nė nepatiki esantys peršalę - jie peršalimą supainioja su alergijos simptomais: „Kasmet vasaros pradžioje sulaukiame klientų, besiskundžiančių sloga ar kosuliu. Jie kreipiasi dėl vaistų nuo alergijos, tačiau, drauge su jais pasigilinę į požymius, neretai nustatome diagnozę - peršalimas. Kartais juos sudėtinga atskirti, tačiau, norint sėkmingo gydymo, tai reikia tiksliai išsiaiškinti. Alergijai būdingas akių ašarojimas, niežulys, paraudimas ir dažnas čiaudulys, o peršalimui - pakilusi kūno temperatūra, skaudanti gerklė ir galva."
Vos 5 laipsniai - tokį saugų temperatūrų skirtumą rekomenduoja vaistininkė. Ji pastebi, kad šių patarimų ne visuomet yra laikomasi. „Ne paslaptis, kad per karščius žmonės ieško įvairiausių būdų, kaip kuo greičiau atsivėsinti. Vos tik iš lauko atėję į biurus arba įsėdę į automobilį, jie kondicionierių pagalba nustato gerokai per žemą temperatūrą. Taip pat norint atsivėsinti žmonės mėgsta kondicionierius atsukti tiesiai į save. Tačiau taip praleidžiant ilgesnį laiką padidėja rizika peršalti", - pasakoja E.Ramaškienė.
Vaistininkė priduria, kad peršalti gali ir tie, kurie karštą dieną godžiai gaivinasi ledais arba labai šaltais gėrimais. Anot jos, šalti gėrimai ne tik gali sukelti peršalimą, bet ir būtų klaidinga manyti, jog vasarą jie geriausiai atgaivina. Norint išties atsigaivinti, patartina troškulį numalšinti kambario temperatūros ar netgi dar šiltesniu vandeniu.
Persišaldžius labai svarbu laiku atpažinti ligą ir pradėti gydymą. Užsitęsęs vasarinis peršalimas gali sukelti komplikacijų - sinusitą, bronchitą ar net plaučių uždegimą. „Tokius peršalimo simptomus, kaip užgulta nosis, gerklės ir galvos skausmai, lengvai padės numalšinti medikamentai, kuriuos patariama namų vaistinėlėje turėti ne tik žiemą, bet ir vasarą. Pirmuosius peršalimo simptomus gali palengvinti ir dažnas gerklės skalavimas arba po ranka esančios pastilės nuo gerklės skausmo", - primena E.Ramaškienė.
Vaistininkės teigimu, poilsis, miegas ir sveika mityba gali padėti greičiau atsistoti ant kojų. O jeigu žmogus pradėjo karščiuoti, jam patariama vaistus nuo temperatūros gerti kas 6-8 valandas ir būtinai gulėti lovoje. Esant gausiam prakaitavimui, vaistininkė pataria organizmą papildyti geriamais elektrolitais ir kitais skysčiais.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
