Pandemija tapo iššūkiu ir emocinės paramos linijose dirbantiems specialistams bei savanoriams. Gaunamų skambučių skaičius auga visose linijose. Specialistai pastebi, kad pandemijos akivaizdoje žmonės jaučiasi vieniši.
1 nuotr.
Informacijai apie koronavirusą skirtoje interneto svetainėje koronastop.lt jau nuo balandžio mėnesio šalia Karštosios „korona" linijos numerio atsirado ir Emocinės paramos linijos - 1809. Čia paskambinę gyventojai gali pasirinkti, su kuria emocinės paramos linija nori kalbėtis: Vilties linija, Pagalbos moterims linija, Jaunimo linija, Vaikų linija ar Sidabrine linija. Šiose linijose emocinę paramą teikia specialiai tam paruošti savanoriai ir psichologai.
Pagalbos linijų duomenimis, vaikai dažniausiai kreipiasi norėdami pasikalbėti apie kylančius sunkumus santykiuose su draugais ir tėvais, išgyvenamą baimę ir nerimą, patiriamą fizinę prievartą, kylančias mintis apie savižudybę, patiriamas patyčias.
Suaugusieji dalinasi nerimu bei bejėgyste dėl paskelbto karantino, dėl tarpasmeninių santykių, finansinių sunkumų ir įsipareigojimų, nerimo dėl savo bei artimųjų sveikatos. Paskambinę asmenys dalinasi kriziniais išgyvenimais. Neretai kreipiamasi ir dėl konfliktų šeimose, nežinios dėl situacijos neapibrėžtumo. Skambina ir saviizoliacijoje esantys asmenys, išgyvenantys vienišumą. Paskambinusieji dalinasi baimės, bejėgiškumo, liūdesio, vienišumo jausmais, nerimu, pasimetimu ir susirūpinimu dėl dabartinės gyvenimo situacijos bei ateities.
Jaunimas daugiausiai kreipiasi dėl santykių su mylimaisiais ir šeimos nariais, auga skambučių skaičius, kur kalbama apie gyvenimo prasmę. Taip pat dažnai dalijasi ir dėl kitų psichikos problemų - daugiausiai nerimo ir depresijos. Kelianti nerimą dažna pokalbių tema yra apie savęs žalojimą arba savižudybės riziką, pokalbiai apie priklausomybes ir ypač alkoholį.
Moterys bei jų artimieji kreipiasi dėl nerimo bei nesaugumo pojūčio. Pandemijos metu labai išryškėjo vienišumo jausmas, nerimas, sustiprėjo depresija bei visuomet aktualūs santykiai su artimaisiais, draugais ir mylimaisiais tapo dar svarbesni. Įtampą, nerimą, smurtą patiriančios moterys dažnai negalėdavo kreiptis pagalbos, nes smurtautojas neleisdavo niekur išeiti iš namų, atimdavo telefoną. Nuotolinis vaikų mokymasis, nuotolinis tėvų darbas dažnai apsunkindavo namų atmosferą ir tai labai atsiliepė visų šeimos narių psichinei sveikatai.
