1 nuotr.Lietuva jau daug metų garsėja kaip viena prasčiausiai su širdies ir kraujagyslių ligomis besitvarkančių valstybių, tačiau gydytojai kardiologai sako, kad šios „etiketės" greitu metu atsikratyti nepavyks - pacientai, norėdami sumažinti savo cholesterolio kiekį kraujyje, privalo iš savo asmeninių lėšų pirkti itin brangius inovatyvius vaistus.
Nors pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo iki 75,3 metų (vyrų iki 70,86, moterų iki 79,57), ji išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje. Negana to, gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė sako, kad 8,7 metų gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų taip pat yra vienas didžiausių visoje ES.
„Mūsų gyvenimo trukmę „trumpina" širdies ir kraujagyslių ligos. Remiantis naujausiais prieinamais Higienos instituto duomenimis, 2022 metais nuo jų mirė kiek daugiau nei 22 tūkst. žmonių. Tai yra daugiau nei pusę visų Lietuvos gyventojų mirčių sukėlusi priežastis", - teigia ji.
Pavojingiausia ir daugiausiai gyvybių pasiglemžianti širdies ir kraujagyslių liga - aterosklerozė. Moksliniai ir klinikiniai tyrimai įrodė, kad aterosklerozę ir tolesnį jos vystymąsi sukelia cholesterolis, o ypatingai - „bloguoju" vadinamas mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis.
„Nekontroliuojamas cholesterolis yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių aterosklerozės ir jos sukeliamų ligų progresavimą bei tokių komplikacijų, kaip miokardo infarkto, insulto ar staigios mirties pasireiškimą. Apskritai kardiologai išskiria 6 veiksnius, kurie sudaro apie 90 proc. miokardo infarkto rizikos. Tai yra rūkymas, diabetas, hipertenzija, cholesterolis, nutukimas ir stresas. Jeigu žmogui būdingi visi šie veiksniai, rizika patirti miokardo infarktą pakyla 300 kartų", - perspėja pašnekovė.
Prof. O.Dobilienė sako, kad mirčių statistika nuo širdies ir kraujagyslių ligų greitu metu nesikeis - tam įtakos turi tai, jog visos šiuo metu Lietuvoje esančios gydymo galimybės yra „išsemtos". Pacientams padėti galėtų inovatyvūs dviejų klasių vaistai: vienos klasės vaistus reikia susileisti kas mėnesį, kitos - tik vieną kartą per 3, o vėliau per 6 mėnesius.
„Tačiau šie vaistai nėra kompensuojami valstybės. Ne visi pacientai gali sau tai leisti, todėl jiems nebelieka kitų galimybių, kaip tik gyventi visą likusį gyvenimą ypatingai didelės rizikos grupėje. Tokių pacientų turime daug", - dalinasi pašnekovė.
Neseniai vykdytas „EUROASPIRE V" tyrimas atskleidė, kad Lietuva, lyginant su kitomis Europos šalimis, „pirmauja" pagal vieną prasčiausių cholesterolio kiekio kraujyje kontrolę.
„Čia mes vėl „atsiremiame" į inovatyvius vaistus. Jie yra kompensuojami kitose ES šalyse, mūsų kaimyninėse Lenkijoje, Estijoje, taip pat ir Latvijoje, kur širdies ir kraujagyslių ligos yra ne ką mažesnė problema nei Lietuvoje. Kol mūsų pacientams šie vaistai nebus kompensuojami, mes vis dar lyderiausime kaip prasčiausiai su cholesteroliu ir širdies bei kraujagyslių ligomis besitvarkanti valstybė", - reziumuoja gydytoja kardiologė.
