Medicinos mokslai nekainuos, jei jaunimas gydys provinciją

Šių specialybių esą labiausiai trūksta regionuose, tad baigusieji šias studijas prisidės prie regionų medicinos stiprinimo, kas ir yra numatoma įgyvendinant ES projektą, o už šias studijas nereikės mokėti iš savo kišenės.

Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, šeimos gydytojai, kardiologai, neurologai ir pulmonologai - Lietuvai ir visiems regionams labai reikalingi jauni specialistai.

„Tad kviečiame būti aktyviems, nelikti abejingiems ir dalyvauti šiuose ES lėšomis finansuojamuose projektuose bei taip prisidėti prie mūsų šalies medicinos plėtros regionuose. Tik baigus minėtas studijas jaunieji minėtų sričių medikai turės porą metų dirbti pasirinktame Lietuvos regione, kur padės to regiono pacientams ir dalinsis savo žiniomis su kitais kolegomis. Tai yra puiki galimybė ruošti medikus, pritraukiant juos dirbti į tas teritorijas, kur jaučiamas jų trūkumas“, - sako viceministrė L.Jaruševičienė.

Pasak jos, Lietuvoje mažėjant gyventojų, gydytojų rengimas nemažėja - jų parengiama pakankamai, tačiau jie nėra vienodai pasiskirstę šalies teritorijoje. Daugelis jaunų specialistų nenori vykti dirbti į atokiausių šalies rajonų esančias gydymo įstaigas, o renkasi labiausiai gydytojais aprūpintas teritorijas didžiuosiuose šalies miestuose bei aplink juos.

Šiuo metu rezidentūros studijose, pasinaudodami ES lėšomis, studijuoja 14 gydytojų rezidentų.

Už tai jaunieji gydytojai įsipareigoja gydymo įstaigose, su kuriomis sudaro sutartį dėl įdarbinimo po rezidentūros baigimo, išdirbti nuo 2 iki 4 metų, priklausomai nuo už jį sumokėtos sumos.

Be to, viceministrės teigimu, tiek valstybės finansuojamose, tiek valstybės nefinansuojamose vietose studijuojantys rezidentai už darbą rezidentūros bazėse gauna vienodą atlyginimą, kuris nuo šių metų sausio 1 d. didėjo - visos jų gaunamos pajamos tapo draudžiamomis.