Ligomis erkės užkrečia vis dažniau

Pirmaujame ES

Tarp ES šalių Lietuva pasižymi pačiu didžiausiu sergamumu erkių platinamomis ligomis. Pasak ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės, statistika, kad didžiausias sergamumas yra centro Lietuvoje (Kauno, Panevėžio, Utenos apskritys), turi pagrindimo, nes šioje teritorijoje auga daugiau lapuočių, mišrių miškų, daug atvirų vandens telkinių, taigi gamtinės buveinės palankios erkėms išgyventi net sausros metu. Vis dėlto nėra nė vienos teritorijos Lietuvoje, kurioje nebūtų registruojami susirgimai erkių platinamomis ligomis.

„ES erkių platinamomis ligomis sergama nevienodai, tai priklauso nuo gamtinių sąlygų. Pavyzdžiui, Austrija skiepų pagalba labai puikiai susitvarkė su erkiniu encefalitu. Didžiausias sergamumas šiuo metu yra Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, pietinėje Vokietijoje, jau nekalbant apie visą Rusiją iki Artimųjų Rytų. Tačiau ten yra kitokių rūšių erkės. Kiekviena šalis situaciją valdo savaip“, - kalbėjo G.Zagrebnevienė.

Pašnekovės teigimu, erkinio encefalito virusas cirkuliuoja daugiausia tarp smulkių stuburinių (graužikų), erkės maitinasi jų krauju, besimaitindamos pasiima ir virusą, šis subręsta erkės organizme ir per kitą erkės pasimaitinimą virusas perduodamas aukai. Blogiausia tai, kad viena erkė gali „padovanoti“ ne vieną užkrečiamąją ligą.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne kiekvienas žmogus, kuriam erkė perduoda virusą, suserga išreikšta klinikine forma. Maždaug 30 proc. žmonių gali persirgti labai lengva erkinio encefalito forma (kelias dienas į gripą panašūs simptomai) ir įgyti imunitetą. Ne kiekvienas žmogus ir suserga, nes tai priklauso nuo imuninės būklės. Tačiau didėja žmonių, turinčių įgytą imunodeficitą. Nemanykite, kad jie užsikrėtę ŽIV, turime galvoje imunodeficitą, tai ligos, kurios lemia imuninės sistemos susilpnėjimą, - vėžys, persodinti organai, autoimuninės sistemos ligos. Tiems žmonėms rizika didesnė. Taip pat kuo vyresnis amžius, tuo užsikrėtus rizika pasireikšti infekcijai su ryškiais simptomais yra didesnė. Praktika rodo, jei žmonės yra vyresni nei 70 metų, jie turi didesnę ir mirties riziką nuo erkinio encefalito“, - aiškino G.Zagrebnevienė.

Kalta klimato kaita

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog erkių platinamos ligos - didelė problema, todėl šiuo klausimu aktyviai bendradarbiaujama su ES universitetais ir įvairių šalių (Norvegijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Serbijos) mokslininkais. „Dėl klimato atšilimo keičiasi sąlygos, šiltėja žiemos, taigi ligų pernešėjų skaičius didėja. Šįmet net aptikome naują Lietuvai erkių rūšį, ji buvo paplitusi tik pietinėje Lenkijos dalyje. Tradicinės erkės vyrauja gegužę, birželį, o ši rūšis - liepą. Taigi ligos ciklas prasideda nuo kovo ir užsitęsia iki rugpjūčio. Tada būna kitas pikas, kadangi yra du ciklai“, - kalbėjo profesorius.

Pasak A.Paulausko, erkes platina paukščiai, graužikai, elniniai gyvūnai - stirnos, elniai, briedžiai. VDU mokslininkai, doktorantai atlieka tyrimus, renka erkes nuo gyvūnų ir jas tiria.

Taip pat VDU doktorantai yra atlikę erkių užkrėstumo tyrimus įvairiose vietovėse. Pavyzdžiui, spygliuočių miškuose randama apie 10-12 proc. užkrėstų erkių, dirbamuose laukuose - apie 2 proc., kitose vietovėse gali būti ir apie 20 proc. Didžiausias erkių užkrėstumas aptinkamas tarp miško ir pievos.

Profesoriaus teigimu, šiuo metu didžiausia problema dėl erkių yra Vilniaus krašte, kur daugiausia apleistų žemių.

Kitas svarbus mokslininkų tyrimų objektas - ožkų ūkiai, mat encefalitu galima apsikrėsti ir geriant nevirintą ožkų ar karvių pieną. „Dabar su Veterinarijos akademija tiriame problematiką, susijusią su encefalito perdavimu per ožkų pieną. Yra ekologiniai ūkiai, toks ūkininkavimas remiasi nevirintu pienu. Kai kuriuos ūkius mes aptikę, kur yra židiniai“, - sakė pašnekovas.

Žmonės prisimena sovietinius laikus ir pasakoja, kad tuomet laukai buvo purškiami nuo erkių. Prof. A.Paulauskas aiškina, kad tais laikais kukurūzų laukai buvo iš lėktuvų purškiami plataus veikimo pesticidais. „Pesticidų tekdavo ne tik kukurūzams, bet ir miesteliams. Dabar niekas nepurškia plataus veikimo pesticidais, nes jie žudo viską, - aiškino mokslininkas. - Žinoma, vokiečiai kuria akaricidus kovai prieš erkes, bet dar nėra sukurta tokių efektyvių, kad būtų galima laikinai išpurkšti.“ Taip pat sovietmečiu deginti žolę buvo vos ne mada, tai irgi sumažindavo erkių populiaciją.

Kaipgi kovoti su erkėmis? A.Paulauskas sako, jog geriausia priemonė - savu laiku nupjauti žolę, nelaikyti nenupjautų ilgamečių žolių. Tai išlieka pagrindine priemone. Paskui - chemizacija, kurią naudoja žemės ūkis, taip pat nepalikti dirvonuoti laukų.

Informacija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai per 9 mėn. erkiniu encefalitu susirgo 263 žmonės, šiais metais per tą patį laiką daugiau nei 500 žmonių. Pernai per 9 mėn. Laimo liga susirgo daugiau nei 1700 žmonių, šiais metais - beveik 2500 atvejų