1 nuotr.Išlikti sveikiems iki gilios senatvės - daugelio svajonė. Juk virsti vos pajudančiu, o gal rytais ir sunkiai iš lovos išlipančiu ligų maišu niekas nenori. Todėl daug kas ir ieško, kaip būtų galima to išvengti. Pasaulinė ilgaamžių patirtis siūlo daug įvairių būdų, kaip palaikyti gerą sveikatą ir išsaugoti jaunystę.
Dėmesys mitybai
Vieną iš jaunystės ir sveikatos išsaugojimo metodikų sugalvojo japonai. Ji vadinasi „hara hači bu", o jos esmė - sąmoningas ir lėtas maitinimasis. Teigiama, kad reikia nustoti valgyti, kai žmogus pasisotina 80 proc. Pagal Konfucijaus sekėjų praktiką valgyti ir reikia tol, kol skrandis užpildomas 80 proc. Kaip rodo tyrimai, smegenys organizmo sotumą įvertina ne iškart: joms reikia 15-20 minučių, kad suprastų, jog jau gana. Todėl neretai žmonės taip ir persivalgo. O jei žmogus sustos, kai skrandis bus beveik pilnas, jis nepersivalgys.
Be to, japonų ilgaamžių (o jų, pasak statistikos, pavyzdžiui, Okinavoje - 68/100 tūkst. gyventojų) racione gausu augalinio maisto: keptų pupelių, špinatų, garstyčių lapų, saldžiųjų bulvių, tofu ir t.t. Maiste gausu vitaminų ir būtinų mineralinių medžiagų, kurios padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir stiprina imuninę sistemą. Žinoma, mėsos ir žuvies japonai taip pat valgo, bet saikingai.
Dėmesys smegenims
Daugelis akivaizdžiai nesupranta fakto, kad senėjimas prasideda nuo smegenų, nors medikai tai vis primena. Kardinalūs senėjimo požymiai, kaip teigia mokslininkai, yra šie: nervinių ląstelių žūtis ir jungiamojo audinio ląstelių pagausėjimas.
Žurnale „Senėjimo neurobiologija" profesorius Timotis Solthausas (Timothy Salthouse) paskelbė tyrimų duomenis, iš kurių aiškėja, kad smegenų galimybių pikas pasiekiamas 22 gyvenimo metais, o paskui atmintis prastėja, labiausiai - nuo 37 metų ir dar sparčiau - nuo 42-ejų. Metams bėgant nervų ląstelės nyksta. Jos per tarpininką maitinasi kapiliarų krauju. Taigi šiam veiksniui reikia skirti dėmesio ir rūpintis smegenimis, jas lavinti ir maitinti. Kokius būdus geriau naudoti atminčiai stiprinti ir proto aiškumui išsaugoti, geriausia pasitarti su specialistu.
Su dviračiu nuo senatvės
Britų mokslininkai paskelbė tyrimo duomenis, pagal kuriuos senyvi dviratininkai yra gerokai stipresni ir turi didelę raumenų masę. Be to, jų cholesterolio kiekis kraujyje nedidėja, o vyrams išlieka aukštas testosterono lygis. Vyresnio amžiaus dviratininkai taip pat išlaiko stiprų imunitetą. Užkrūčio liauka paprastai pradeda mažėti vos perkopus 20 metų (o ji kaip tik ir gamina T-limfocitus, gaminančius antikūnus). Tačiau britų tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus dviratininkų užkrūčio liauka gamina tiek pat T-limfocitų kaip ir jaunų žmonių.
Pabrėžiama, kad ne tik dviračiai, bet ir bendras žmogaus aktyvumas padeda jam išsaugoti sveikatą ir jaunystę. Svarbiausia - judėti reguliariai ir pradėti kuo anksčiau.
Pozityvus mąstymas
Pozityvus mąstymas tai pat prisideda prie to, kad sveikas gyvenimas tęstųsi kuo ilgiau. Specialistai teigia, kad žmonės, kurie viską vertina optimistiškiau, jaučiasi jaunesni ir jiems mažiau gresia staigi mirtis. 8 metus tyrus 6000 garbingo amžiaus žmonių paaiškėjo, kad optimistiškai nusiteikusių žmonių grupėje mirė 14 proc. tiriamųjų, o pesimistų - 25 proc. Žinoma, atsitiktinių veiksnių niekas neatmeta, bet mokslininkai vis tiek daro išvadą, kad teigiamas nusiteikimas apsaugo nuo senėjimo ir priešlaikinės mirties.
