1 nuotr.Nors jau ne kartą įrodyta, kad nejudri gyvensena žudo, o fizinis aktyvumas sveikatai yra naudingas, grupės mokslininkų iš Norvegijos ir JAV atliktas tyrimas išryškino keistą paradoksą - krūvis krūviui nelygu. Viena, jeigu jūs laisvalaikiu sportuojate salėje arba išsiruošiate pabėgioti, ir visai kas kita - jeigu su fiziniu krūviu yra susijusi veikla, kuria užsidirbate gyvenimui.
Jeigu jums visą darbo dieną prisieina stovėti, vaikščioti, lankstytis, ką nors kilnoti, kur nors landžioti ir panašiai, išėjus į pensiją jums gali grėsti demencija (senatvinė silpnaprotystė). Prie riziką keliančių profesijų mokslininkai priskyrė pardavėjus, sanitarus, slauges, ūkininkus ir gyvulių augintojus.
Tokias gąsdinančias išvadas mokslininkai padarė išanalizavę daugiau kaip 7 000 vyrų ir moterų duomenis. Specialistai palygino jų fizinį aktyvumą darbe būnant 33-65 metų ir demencijos arba mažesnių kognityvinių sutrikimų riziką perkopus 70 metų.
Pasirodė, kad tų, kurie gyveno iš fizinio darbo, šansai susirgti demencija senatvėje yra didesni 15,5 proc., o tų, kuriems darbe tokio fizinio krūvio patirti netekdavo - tik 9 proc.
Kodėl būtent šios profesijos? Mokslininkai mano, kad tokio efekto priežastys gali būti sudėtingos, ir esmė - ne vien sunkus fizinis darbas. Pavyzdžiui, dirbant pardavėju arba prižiūrint senus žmones dažnai patiriamas stresas, nėra būtinybės savarankiškai priimti sprendimus, dirbama nenormuotą darbo dieną, patiriama didelė „perdegimo" rizika ir taip toliau. O lengvesniame darbe gali būti daugiau galimybių pailsėti ir atgauti jėgas.
Taip pat gyvuoja teorija, kad tokios profesijos kaip inžinieriaus, administratoriaus, mokytojo ir pan. daro stimuliuojamąjį poveikį smegenims ir todėl padeda iki senatvės išlaikyti aiškų protą.
