Aukos sindromas: kodėl žmonės nuolatos jaučiasi nelaimingi?

Kaip atrodo chroniškas nelaimėlis?

Chroniškai nelaimingas žmogus pasižymi ir tam tikra išvaizda. Pagrindiniai tokio tipo asmenybės bruožai yra tokie:

• Nepasitenkinimas savo gyvenimu, pasauliu, žmonėmis;

• Nesibaigiančių išorinių priežasčių, kurios jam trukdo atsiskleisti, paieškos, tai yra, savo neveiklumo pateisinimas;

• Per dideli lūkesčiai, susiję su kitais žmonėmis, savimi, pasauliu, kurie dažniausiai nepasiteisina ir kartu tokį žmogų varo į neviltį;

• Nuolatinės nuoskaudos (manęs niekas nesupranta, nepalaiko, nepagiria);

• Smerkimas tų, kuriems kas nors pavyksta geriau;

• Visiškas savo laimėjimų nuvertinimas ir savęs nepriėmimas;

• Problemų hiperbolizacija;

• Daug baimių ir fobijų;

• Dažnai bando sukelti gailestį;

• Sunkiai apsisprendžia, abejoja, nebaigia, ką pradėjęs;

• Prislėgta nuotaika, nepasitikėjimas savimi ir žema savivertė.

Taigi, galima daryti išvadą, kad chroniškai nelaimingas žmogus renkasi „aukos" gyvenimo strategiją, kurio pagrindinis scenarijus - kentėjimas. Tokios nuostatos formuojasi ankstyvoje vaikystėje, iš šeimos modelio. Vėliau, vis sustiprinama, tokia būsena iki 30 metų tampa nuolatinė. Daugelis žmonių net nesuvokia, kaip pasirinktas scenarijus veikia jų dabartinį ir ateities gyvenimą.

Kaip tokie žmonės elgiasi?

Verta pasigilinti į kai kuriuos įsigalėjusius tokių žmonių elgesio šablonus:

1. Vengia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, ją perkelia kitiems.

Tokiu atveju žmogus ieško savo kentėjimų ir nesėkmių priežasčių išorėje, taip pateisindamas savo neveiklumą, o svarbiausia - tuo nuoširdžiai tiki, papildomai kentėdamas dėl „neišvengiamybės". Jis laukia, kad būtinai atsiras žmogus arba kokia nors jėga, kuri jį padarys laimingą.

2. Dėmesį sutelkia daugiausia į negatyvius dalykus ir juos perdeda, o šie savo ruožtu tampa žymekliu, patvirtinančiu „aukos" mąstymą ir keliančiu dar daugiau kentėjimų.

3. Kentėjimas - gyvenimo scenarijus

Tokiems žmonėms nuolatos kentėti yra kur kas saugiau ir suprantamiau negu mokytis kurti naują laimingą gyvenimą. Dažnai kentėjimas - tai jų gyvenamoji aplinka. Pavyzdžiui: ar vandenyje gyvenančios žuvys pastebi vandenį? Ne. Taip ir žmonės, kuriems kentėti yra įprasta, nustoja tai pastebėti. Jiems kančios yra norma.

4. Neveiklumas ir skundai

Nepaisydami visų likimo išmėginimų, jie tik skundžiasi ir niekada nieko nedaro, kad pakeistų padėtį, priimtų būtinus sprendimus. Tai aiškinama tuo, kad skundai nukreipia atsakomybę nuo paties žmogaus, jis tampa žiaurių aplinkybių, dėl kurių, žinoma, nėra kaltas, amžina auka. Užimti tokią poziciją yra tiesiog naudinga, aplinkiniai jį užjaučia ir jo nesmerkia.

Antrinės naudos paieškos

Tai gali būti įvairios fobijos, nerimo ir panikos būsenos, psichosomatika. O visa tai skamba taip: „Aš daryčiau ir tą, ir aną, ir gal net šitą, bet neturiu tokios galimybės - dėl sveikatos būklės patiriu panikos atakas, širdies neurozę ir t.t.

Įžeidumas ir smerkimas kaip gyvenimo stilius

Bet kokie žodžiai gali būti traktuojami kaip puolimas arba į juos nukreipta agresija, dėl to tokie žmonės iškart užsisklendžia arba net ima patys atakuoti, kaltinti, smerkti. Tokie žmonės metų metus prisimena nuoskaudas, visas situacijos ir pokalbio detales.

Maginis mąstymas kaip kognityvinis iškraipymas

Chroniškai nelaimingiems žmonėms yra būdingas maginis mąstymas - jie tiki likimu, ypač piktu ir neteisingu, taip pat nužiūrėjimais, pikta lemtim, kitų pavydu, kurie dėl nežinia kokių priežasčių ir aplinkybių pakibo išimtinai virš jų. Dažnai lankosi pas būrėjas, tiki ir pasitiki bet kuo, išskyrus save, o kai nesulaukia norimo rezultato, dar labiau nusivilia savimi ir gyvenimu.

Kaip ištaisyti padėtį?

Amžinai likti „aukos" padėtyje neverta, juolab yra ne vienas variantas, kaip jau dabar pakeisti gyvenimo scenarijų.

• Nustoti iš ko nors ko nors tikėtis;

• Nustoti smerkti ir kaltinti kitus, atsikratyti polinkio įsižeisti;

• Mokytis sutelkti dėmesį į teigiamus gyvenimo aspektus, savo laimėjimus, nustoti save menkinti;

• Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą: nustoti gyventi kitų žmonių gyvenimus, pradėti gyventi savo;

• Neieškoti laimės kituose žmonėse, nelaukti paramos ir supratimo, o mokytis patiems visa tai sau suteikti.

Reikia gerai apsvarstyti, kaip pradėti dirbti su savimi. Arba ir toliau būti auka ir chroniškai nelaimingu žmogumi. Tai kiekvieno pasirinkimas. O jeigu savarankiškai įveikti pomėgį savęs gailėti yra sunku, visada galima kreiptis į specialistus, kurie kiekvienu konkrečiu atveju pritaikys tinkamą metodiką.