Atpažinkime organizmo signalus

Dažnai pasitaiko, kad žmogų puola liga, bet jis to dar nežino. O juk organizmas jau siunčia signalus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį ir ligai užkirsti kelią.

Dantys gali apsieiti be vaisių

Sveiki dantys ne tik garantuoja žavią šypseną ir normalų kramtymą, bet ir apsaugo mūsų širdį ir kitus organus. Skamba keistokai, bet tai įrodė daugybė studijų. Nustatyta, kad chroniškos ligos kaip parodontitas gerokai padidina širdies infarkto ir insulto riziką. Parodontitas dažniausiai išsivysto dėl nepakankamos dantų priežiūros - dantų apnašose įsikuria kenksmingos bakterijos, susidariusiose dantenų kišenėse dauginasi. Per uždegimo apimtas dantenas bakterijos patenka į kraujo apytakos ratą ir ten išskiria toksinus, kurie kenkia imuninei sistemai. Kartu jie skatina arterijų užkalkėjimą. Kartais kraujagyslės taip susiaurėja, kad blokuojamas kraujo tekėjimas į smegenis arba širdį. Parodontitą sukeliančių bakterijų aptinkama ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, dirbtiniuose klubo sąnariuose. Kita, dar mažai žinoma dantų problema - žandikaulio sąnario iškrypimas. Galima priežastis yra naktinis griežimas dantimis. Dėl netaisyklingos žandikaulio apkrovos gali pradėti skaudėti sprandą ir spengti ausyse, per ilgą laiką iškrypti žandikaulio sąnarys.

Įspėjamieji signalai. Paraudusios, patinusios, valant kraujuojančios dantenos yra požymis, kad pradėjo vystytis parodontitas. Jau įsismarkavusį uždegimą galima atpažinti iš apsinuoginusių dantų kaklelių bei padidėjusių tarpdančių. Žandikaulio disfunkcijos simptomai yra jo traškėjimas ir skausmas, svaigulys, galvos skausmas ir ūžesys ausyse.

Kaip apsaugoti dantis? Juos kasdien nuodugniai valant pašalinamos apnašos. Geriausia iš pradžių dantų siūlu išvalyti tarpdančius, o paskui - šepetėliu kiekvieną dantį. Dantų sveikatai įtakos turi ir maistas: nuolat kramsnoti vaisius arba gurkšnoti vaisių sultis dantims nėra naudinga, nes vaisių rūgštys ardo dantų emalį. Geriau suvalgyti didelę porciją vaisių, palaukti valandą ir dantis išsivalyti.

Prienosiniai ančiai mėgsta drėgmę

Kai prienosiniai ančiai (sinusai) yra sveiki, ne tik laisvai kvėpuojame - naudos gauna visas organizmas, nes chroniškas sinusitas gali pakenkti dantų šaknims arba sukelti bronchitą. Retais atvejais jis tampa meningito priežastimi. Prienosinių ančių uždegimą sukelia virusai arba bakterijos. Riziką didina išsausėjęs patalpų oras žiemą, netaisyklingos formos nosies pertvara arba kreivi sinusų kanalai.

Įspėjamieji signalai. Sergant ūmiu sinusitu, nosis užsikemša, galva ūžia. Chroniškas sinusitas dažnai būna nepastebimas. Galimi simptomai: maudžiantis galvos skausmas, sustiprėjantis pasilenkus ar kosėjant, taip pat nuolatinis nuovargis.

Kaip apsaugoti sinusus? Reguliariai praplaunant nosį, kvėpavimo takai išvalomi nuo bakterijų. Sergant sloga, nosį reikia šnypšti be pastangų.

Skydliaukė nori jūros gėrybių

Skydliaukė yra drugelio formos ir sveria vos 18-25 g, bet šio mažo organo uždavinys yra labai svarbus: ji gamina hormonus, kuriuos kraujas išnešioja po visą organizmą ir kurie dalyvauja beveik visuose biologiniuose procesuose. Kartu šis organas yra labai jautrus. Skydliaukė dažnai padidėja dėl jodo trūkumo. Skydliaukės hiperfunkcija sukelia autoimuninę Bazedovo ligą, kuriai būdingas gūžys ir išverstakumas. Polinkis į šią ligą yra paveldimas, kaip ir į Hašimoto tireoiditą, uždegiminį skydliaukės pakitimą. Vyresnėms kaip 60 metų moterims būdinga skydliaukės hipofunkcija.

Skydliaukės ligos dažnai pasireiškia simptomais, kuriuos sukelia ir kitų organų ligos. Nervingumas, nemiga, nerimas, rankų virpėjimas, dažnas pulsas, svorio netekimas nepaisant gero apetito, raumenų tonuso susilpnėjimas, paspartėjęs virškinimas ir ciklo sutrikimai gali būti skydliaukės hiperfunkcijos požymis. Pastebėjus šiuos simptomus būtina kreiptis į gydytoją, nes negydoma skydliaukės hiperfunkcija gali pakenkti širdies raumeniui. Skydliaukės hipofunkciją galima įtarti, kai gyvenimo ritmas sulėtėja: auga svoris, išsausėja oda, slenka plaukai, prikimsta balsas, sulėtėja pulsas ir sutrinka ciklas. Jei vyresniems žmonėms trinka širdies veikla, jei jie greičiau pavargsta arba jaučiasi prislėgti, priežastis gali būti skydliaukės veiklos sutrikimas.

Kaip apsaugoti skydliaukę? Svarbiausia - gauti pakankamai jodo. Suaugęs žmogus turėtų gauti 180-200 mikrogramų jodo per dieną. Norint patenkinti šį poreikį, nepakanka vartoti joduotą druską. Valgiaraštyje dukart per savaitę turėtų būti tokių jodo gausių maisto produktų kaip jūrų žuvis ir jūros gėrybės. Atsargiai sergantiems Bazedovo arba Hašimoto liga: padidintas jodo kiekis gali pakenkti. Hašimoto ligos profilaktika - su maistu gauti pakankamai cinko (riešutuose, piene, rupių miltų gaminiuose) ir seleno (žuvyje, mėsoje ir kiaušiniuose).

Plaučiams reikia dienos šviesos

Galime savaites gyventi be kieto maisto, kelias dienas - be vandens, bet tik keletą minučių be deguonies. Plaučiuose šis organizmo kuras iš įkvepiamo oro nukreipiamas į kraują. Tačiau plaučiams gresia pavojus: 10-15 proc. žmonių vargina nuolatinis kosulys. Nieko baisaus? Netiesa. Kosulys gali virsti chronišku obstrukciniu bronchitu. Ši liga mažai kam yra žinoma, nors Europoje ji jau užima šeštąją vietą mirties priežasčių sąraše. Lėtinis bronchitas išsivysto, kai kenksmingos medžiagos kaip dūmai nuolatos dirgina kvėpavimo takų gleivinę. Prasideda uždegimas, bronchai susiaurėja, susidaro klampios gleivės. Jei tokia būsena užsitęsia, gali išsivystyti emfizema, t.y. nyksta plaučių alveolės, todėl plaučiai negali dirbti visu pajėgumu. Pagrindinis obstrukcinio bronchito kaltininkas - rūkymas. Plaučiams kenkia ir paprastos dulkės, taip pat pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos, reikšmės turi ir paveldėjimas.

Be nuolatinio kosulio (ir skrepliavimo rytais) aiškus įspėjamasis signalas yra dusulys. Iš pradžių šiek tiek uždūstama kopiant laiptais ar užsiimant kitokia fizine veikla, vėliau pradeda varginti ir nedidelis fizinis krūvis. Pasireiškus pirmiesiems požymiams, būtina kreiptis į gydytoją, taip pat konsultuotis dėl dažnų infekcijų.

Kaip apsaugoti plaučius? Svarbiausia - nerūkyti. Kad ūmus bronchitas nevirstų lėtiniu, jį būtina visiškai išgydyti. Plaučių ligų specialistai mano, kad kasmet atlikti plaučių funkcijos testą yra taip pat svarbu, kaip ir tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje. Gerai daug būti gryname ore: dienos šviesoje organizmo gaminamas vitaminas D apsaugo nuo kvėpavimo takų infekcijų.

Širdis mėgsta daržoves ir ilgus pasivaikščiojimus

Širdis yra mūsų variklis, ir vis dėlto mes ją per mažai vertiname. Tai yra klaida: kas ilgą laiką nekreipia dėmesio į aukštą kraujospūdį, pamiršta, kad variklis gali sustoti. Širdies ir kraujagyslių ligos Vakarų pramoninėse valstybėse yra dažniausia mirties priežastis. Širdies sveikata daugiausia priklauso nuo gyvenimo būdo. Ką valgome, kiek judame ir ar rūkome didžia dalimi lemia mūsų kraujagyslių būklę. Jei jos yra užkalkėjusios, sukietėjusios, susiaurėjusios, kalbama apie aterosklerozę. Svarbiausi arterijų užkalkėjimo veiksniai yra rūkymas, aukštas kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis kraujyje bei diabetas ir genetinis polinkis. Dar širdžiai kenkia parodontito bakterijos.

Jei dėl sukalkėjusių kraujagyslių sutrinka širdies kraujotaka, fizinis krūvis sukelia skausmo, spaudimo pojūtį už krūtinkaulio (krūtinės angina), dažnai kartu su dusuliu. Jei šie simptomai pasireiškia ramybės būsenoje, tai gali būti pirmieji širdies infarkto požymiai. Dažnai skausmas sklinda į rankas, žandikaulį arba nugarą, taip pat į pakrūtinį, pirmiausia moterims. Neretai moterims pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas būna vieninteliai širdies infarkto požymiai, todėl daug jų laiku nesikreipia pagalbos.

Kas apsaugo širdį? Svarbiausia - mesti rūkyti. Taip pat svarbu sveikai maitintis, reguliariai judėti ir efektyviai atsipalaiduoti. Visos išvardintos priemonės apsaugo nuo aukšto kraujo spaudimo, o tinkama mityba ir sportas teigiamai veikia cholesterolio kiekį. Konkrečiai kardiologai rekomenduoja: 1. Valgyti daug daržovių ir vaisių, mėsa mėgautis saikingai, o gyvulinius riebalus keisti alyvuogių arba rapsų aliejumi. 2. Daugiau judėti. Idealu pasportuoti mažiausiai dvi valandas per savaitę arba po pusvalandį bent 4 dienas per savaitę. Kraujospūdį mažina ir spartus vaikščiojimas. 3. Išmokti kokios nors atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, autogeninės treniruotės.